Artėjant rugsėjui, daugelio tėvų darbotvarkėse dominuoja pasiruošimas mokyklai: perkamos priemonės, atnaujinamas garderobas, derinami būrelių grafikai, planuojama nauja dienotvarkė. Finansų ekspertai pastebi, kad rūpindamiesi neatidėliotinais reikalais tėvai į antrą planą neretai nustumia ne mažiau svarbų pasiruošimą vaikų ateičiai, nors kuo anksčiau pradedama jai ruoštis, tuo tvirtesni pamatai padedami.
„Rugsėjį tėvų išlaidos smarkiai išauga, o dėmesys sutelkiamas į tai, ko vaikui reikia čia ir dabar. Tai visiškai natūralu ir kasmet matome tendenciją, kad dalis tėvų svarbius ilgalaikius finansinius tikslus šiuo metu nustumia į šoną. Visgi finansinės disciplinos nederėtų pamiršti, nes ji lems, kokias galimybes vaikas turės sulaukęs pilnametystės. Dažnai manoma, kad kaupti ateičiai galima pradėti vėliau, kai šeimos pajamos bus didesnės, kai išlaidų sumažės, tačiau realybėje dažniausiai finansiniai rūpesčiai niekur nedingsta, vienus keičia kiti, o prarastas laikas šiuo atveju gali kainuoti labai daug“, – sako Gediminas Sipas, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Investicinio portfelio valdytojas.
Anot draudimo eksperto, galvojant apie vaikų ateitį svarbiausia nepamiršti kelių esminių principų: pradėti kaupti kuo anksčiau, suprasti mažų periodinių įmokų vertę, išnaudoti laiko pranašumą ir užtikrinti finansinę apsaugą nenumatytais atvejais.
Mažos sumos per keliolika metų virsta svariu kapitalu
Vienas dažniausių mitų, stabdančių tėvus nuo kaupimo, yra įsitikinimas, kad tam reikia daug laisvų lėšų.
Visgi G. Sipas pabrėžia, kad kaupiant ilgą laiką net ir nedidelės, periodiškai atidedamos sumos gali virsti reikšmingu finansiniu rezervu. Vienas iš ilgalaikio kaupimo sprendimų – investicinis gyvybės draudimas, leidžiantis reguliariai kaupti lėšas ir gauti investicinę grąžą.
„Jei šeima turi galimybę kas mėnesį kaupimui atidėti 50 ar 100 eurų ir tai daro nuo vaiko gimimo ar pirmosios klasės, iki jo pilnametystės susidaro solidi suma. Nors įmokos dydis, be abejo, lems sukaupto kapitalo dydį, dar svarbiau yra nuoseklumas – kasmėnesinis lėšų skyrimas investicijoms turi tapti rutina“, – aiškina PZU atstovas.
Finansų planavime galioja paprasta taisyklė: laikas yra geriausias sąjungininkas. G. Sipas pateikia paprastą pavyzdį: reguliariai atidedant po 100 eurų per mėnesį ir darant prielaidą, kad investuojami pinigai generuos gana nuosaikią 6 proc. metinę grąžą, jau po 5 metų būtų sukaupta apie 7 tūkst. eurų. Jei kaupti pradėtumėte nuo pirmos klasės, praėjus 12 metų ir atžalai baigus mokyklą, būtų sukaupta jau apie 21 tūkst. eurų.
„Šis pavyzdys puikiai parodo, kad ilgalaikiame kaupime didelę reikšmę turi ne tik atidedama suma, bet ir laikas bei nuoseklumas. Akivaizdu, kad logiškiausias sprendimas būtų pradėti kaupti vaikui vos gimus, o įmokų dydį didinti atsižvelgiant į augančias šeimos finansines galimybes. Nuosekliai investuojančių šeimų pečių vaikams sulaukus pilnametystės neužgula tokia didelė našta, kokia laukia tų, kurie apie kaupimą negalvojo“, – pabrėžia pašnekovas.
Draudimo bendrovės atstovas pastebi, kad ilgalaikio kaupimo sprendimai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti sudėtingi, todėl verta pasikonsultuoti su draudimo ir finansų specialistais bei pasirinkti šeimos poreikius bei galimybes idealiausiai atitinkantį sprendimą.
Pasirinkimo laisvė: nuo studijų iki pirmojo būsto ar verslo
Praktinė tokio kaupimo nauda atsiskleidžia tuomet, kai ateina laikas sukauptas lėšas panaudoti. Nors dažniausiai kaupimas siejamas su aukštuoju mokslu, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ atstovas pastebi, kad tėvai vertina galimybę lėšas skirti bet kokiam svarbiam vaiko gyvenimo startui.
Sulaukus pilnametystės jos gali tapti finansiniu pagrindu įvairiems svarbiems gyvenimo etapams – studijoms Lietuvoje ar užsienyje, savarankiško gyvenimo pradžiai, pirmajam būstui, profesiniam tobulėjimui ar nuosavo verslo idėjai įgyvendinti. Sukauptas finansinis rezervas leidžia vaikui daugiau galvoti apie savo pasirinkimus ir galimybes, o ne vien apie tai, ką tuo metu leidžia šeimos biudžetas.
„Mes nežinome, kokį kelią vaikas pasirinks po 10 ar 15 metų. Galbūt tai bus studijos užsienyje, galbūt – pradinis įnašas pirmam būstui ar kapitalas nuosavam verslui pradėti. Todėl svarbiausia ne iš anksto pasirinkti vieną konkretų tikslą, o sukurti papildomą finansinį pagrindą, kuris suteiktų daugiau laisvės priimant sprendimus. Sukauptas fondas suteikia vaikui ne tik finansinę laisvę, bet ir saugumo jausmą rinktis tai, ko jam iš tiesų reikia“, – priduria G. Sipas.
Ne tik kaupimas, bet ir finansinis saugumas
Bendrovės atstovas taip pat atkreipia dėmesį, kad investicinis gyvybės draudimas daugelį šeimų domina ir dėl to, kad atlieka dvigubą funkciją. Tai ne tik ilgalaikio kaupimo įrankis, bet ir apsauga nuo nenumatytų gyvenimo atvejų.
Be kaupimo dalies, su investiciniu gyvybės draudimu pasirenkamos ir draudimo apsaugos, kurios vaikui augant tampa svarbia papildoma apsauga traumų ar kitų netikėtų sveikatos sutrikimų atvejais – juk vaikystėje įvairių nelaimingų atsitikimų, deja, pasitaiko.
Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad planuojant vaiko ateitį svarbu įvertinti ir tai, kas nutiktų, jei tėvų galimybės pasirūpinti kaupimu dėl netikėtų gyvenimo aplinkybių pasikeistų.
„Gyvybės draudimas suteikia papildomą saugumo jausmą, nes nelaimės atveju, jei tėvai nebegalėtų tęsti įmokų, vaiko finansinis tikslas būtų apsaugotas – jam gali būti išmokėta sutartyje numatyta suma ar užtikrintas tolesnis kaupimas pagal pasirinktas sąlygas. Tai ir yra vienas svarbiausių skirtumų nuo įprasto taupymo – draudimas padeda pasirūpinti, kad vaiko finansinis pagrindas būtų kuriamas nepriklausomai nuo gyvenimo pokyčių“, – reziumuoja „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ atstovas.
About the Author
