Lietuvos kariuomenė didėja ir sunkėja – įsigijame šarvuočius, tankus, artileriją. Siekiant laiku iki 2030 metų išvystyti nacionalinę diviziją ir priimant daugiau sąjungininkų, būtinas poligonas, kuriame galėtų treniruotis brigados dydžio vienetas.
„Divizijos kovinė parengtis neįmanoma be poligono, kuriame galėtų treniruotis brigados dydžio vienetas“, – teigia Krašto apsaugos ministerijos Logistikos departamento direktorius plk. ltn. Aurius Daškevičius.
Šiandien iki brigados lygio mokymai galimi tik Pabradės poligone, kur dislokuoti ir treniruojasi JAV kariai, Rūdninkų poligone galės treniruotis Vokietijos brigados kariai. Kitos karinio rengimo vietos skirtos iki kuopos ir bataliono lygmens vienetams ir fiziškai nepajėgios sutalpinti didesnių pajėgų. Tai riboja tiek nacionalinių pajėgų, tiek sąjungininkų parengtį.
„Atgrasymas susideda iš karinių pajėgumų, valios, pasirengimo, turimų technologijų ir kariuomenės gebėjimų. Be realių pratybų neįmanoma įvertinti nei parengties, nei sąveikos – simuliacijos to neatstoja”, – pabrėžia gynybos ekspertas dr. Giedrius Česnakas.
Nors kartais teigiama, kad kaimyninėse šalyse poligonų yra mažiau, Latvija ir Estija turi didesnius mokymo laukus pagal šalies plotą, nors jų kariuomenės yra mažesnės nei Lietuvos.
Kodėl pasirinktas Kapčiamiestis?
Rusijos agresija prieš Ukrainą išryškino realias grėsmes regionui. Lietuva turi apie 700 km sieną su Baltarusija ir 300 km – su Rusija. Suvalkų koridorius jungia NATO valstybes kontinentinėje Europoje ir kartu skiria Kaliningradą nuo Baltarusijos.
„Suvalkų koridoriaus zona yra interesų susikirtimas. Suprasdami geopolitinius jautrumus, turime vystyti savo gynybos pajėgumus“, – sako dr. G. Česnakas.
Lietuvos poligonai išdėstyti aplink valstybės perimetrą – Pabradė, Rūdninkai, Tauragė – tačiau pietų Lietuvoje tokios infrastruktūros nėra. Kapčiamiesčio teritorija siūloma dėl strateginės padėties netoli Lenkijos sienos ir Suvalkų koridoriaus. Kariniu požiūriu ši vieta leidžia sumažinti pietų Lietuvos pažeidžiamumą.
Renkantis vietą vertinti keli kriterijai: valstybinės žemės plotas, gyventojų tankumas, saugomų teritorijų ir kultūros vertybių skaičius. Aplinkos ministerija patvirtino, kad Lietuvoje nėra vientisų teritorijų, atitinkančių visus karinius kriterijus.
„Be strateginės lokacijos Suvalkų koridoriuje, iš septynių vertintų teritorijų pasirinkta teritorija šalia Kapčiamiesčio turi daugiausia valstybinės žemės ir mažiausią gyventojų tankumą. Kitose vietose paliestų ir tektų iškraustyti kur kas didesniam skaičiui žmonių”, – paaiškina plk. ltn. A. Daškevičius.
Poveikis gyventojams
Jeigu Seimas priims Kapčiamiesčio poligono steigimo įstatymą, išsikelti tektų 13 sodybų savininkams – tai būtina dėl pačių gyventojų saugumo, nes šios sodybos patenka į šaudymo zonas. Likusios 77 sodybos yra karinio mokymo teritorijoje, kurioje šaudyklų nebus – gyventojai galės sodybas išsaugoti ir pasilikti jose.
Turto vertinimą atliks nepriklausomi vertintojai. Kompensacijos dydis bus nustatomas ne pagal Registrų centro įkainojimą, bet pagal individualų vertinimą arba atkuriamąją vertę.
„Suprantame, kad tai ypač jautru ir skaudu ten gyvenantiems žmonėms. Todėl siekiame rasti sutarimą ir teisingą kompensavimą vietos gyventojams“, – teigia krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Kontrmobilumas ir miškai
„Karinė infrastruktūra skirta atgrasymui. Konflikto atveju priešininkas taikosi į strateginius objektus – vadavietes, kritinę infrastruktūrą, karines bazes. Modeliavimai rodo, kad prioritetiniai taikiniai yra sprendimų priėmimo centrai ir kritinė infrastruktūra, o ne mokymo teritorijos. Tuščia, neapginta teritorija kviečia agresiją – stipri infrastruktūra ir pasirengimas atgraso”, – pažymi dr. G. Česnakas.
Kapčiamiesčio poligone neplanuojami plyni miškų kirtimai – miškai kartu su inžinerinėmis kliūtimis sudaro fortifikacijos dalį.
Miškas bus kertamas minimaliai – tik tiek, kiek būtina šaudykloms įrengti. Tai sudarytų apie 10 proc. teritorijos.
Regioninis kontekstas
Poligonų plėtra vyksta visame NATO rytiniame flange: Latvija plečia Adaži poligoną, Estija turi dideles mokymo teritorijas, Lenkija planuoja naujus poligonus, Vokietija atnaujina apleistas bazes. Augant grėsmei, stiprėja ginkluotosios pajėgos – tam reikia erdvės treniruotėms.
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė įsipareigoja tęsti dialogą ir siekti, kad vietos bendruomenių gyvenimas būtų sutrikdytas kuo mažiau.
About the Author
