Pasiruošimas naujiems mokslo metams daugeliui šeimų reiškia didesnes nei įprasta išlaidas. „Swedbank“ Finansų instituto skaičiavimais, pirmoko krepšelis šiemet atsieis ne mažiau nei 350 eurų. Tiesa, tokia suma įmanoma tik pasirinkus pigiausias prekes ir pasinaudojus nuolaidomis.
Pirmoko krepšelio kainą skaičiuojame nuo 2019 m. Jau trečius metus iš eilės stebime kiek neįprastą tendenciją – būtinąsias prekes galima įsigyti vis pigiau. Tačiau norint tai padaryti, reikėtų rinktis mažiausių kainų prekes prekybos tinkluose, kai mokykliniams reikmenims taikomos 50 proc. nuolaidų akcijos. Taip pat reikėtų rinktis ekonomiškiausius sportinės aprangos variantus, pigiausią kuprinę.
Sutaupyti įmanoma, tačiau racionalus ir taupus apsipirkimas ne visais atvejais reiškia pigiausių prekių pasirinkimą. Pigesnę, iš mažiau patvaraus audinio pagamintą sportinę aprangą vaikas gali sudėvėti greičiau nei išaugti. Trumpiau tarnauti gali ir pigiausi rašikliai ar dailės reikmenys. Panaši situacija ir renkantis kuprinę – nors jų kainos svyruoja nuo 5 iki 140 eurų, itin pigus modelis greičiausiai nebus ilgalaikis, tvarus ir ergonomiškas pasirinkimas. Tokiu atveju po kurio laiko tėvams gali tekti ieškoti naujos, kokybiškesnės kuprinės, todėl verta įvertinti ne tik prekės kainą, bet ir jos kokybę bei tarnavimo laiką.
Daugiausia išlaidų – uniformai
Mūsų skaičiavimais, renkantis pigiausias rinkoje siūlomas prekes, kuprinę ir kanceliarines priemones galima įsigyti už maždaug 50 eurų, o apsiperkant tada, kai mokyklinėms prekėms taikoma 50 proc. nuolaida gali pakakti ir kiek daugiau nei 40 eurų.
Papildomai nuo 50 iki maždaug 205 eurų kainuoja sportinė apranga, šokių bateliai ir patogi klasės avalynė.
Priklausomai nuo komplektacijos, uniforma gali atsieiti apie 200 eurų. Metams reikalingos pratybos kainuos dar maždaug 50 eurų. Išlaidos priklausys nuo to, ar iškart perkamos visos dalys, taip pat gali skirtis ir skirtingų leidyklų kainos.
Vis dėlto, galutinė pirkinių krepšelio suma priklauso ne tik nuo kainų, bet ir nuo to, kaip planuojame pirkinius. Iš anksto sudarytas sąrašas ir skirtingų pirkimo alternatyvų įvertinimas leidžia išvengti spontaniškų sprendimų bei padeda daugiau lėšų skirti tam, kas iš tiesų svarbu.
Viskas nauja ar kažkas ir iš „antrų rankų“?
Ruošiantis mokyklai, verta pagalvoti apie apsipirkimą ne tik parduotuvėse, bet ir platformose, kuriose parduodami ar mainomi jau naudoti daiktai. Dalis kokybiškų mokyklinių prekių gali sėkmingai tarnauti ne vienam vaikui, todėl toks pasirinkimas leidžia sumažinti išlaidas neatsisakant kokybės.
Dažniausiai verta ieškoti geros kokybės naudotų kuprinių, penalų, sportinių krepšių, uniformų, striukių, skaičiuotuvų ar kitų ilgiau naudojamų mokymosi priemonių. Pavyzdžiui, „Vinted“ duomenys rodo, kad platformoje įsigytos mados prekės – drabužiai, avalynė, aksesuarai – kainuoja vidutiniškai 72 proc. pigiau nei pirminė jų kaina.
Žinoma, yra mokyklinių priemonių, kurias praktiškiau įsigyti naujas. Rašikliai, pieštukai, flomasteriai, markeriai, klijai, plastilinas ar dažai yra sunaudojamos priemonės, todėl jų kokybė ir naudojimo trukmė tiesiogiai priklauso nuo būklės. Nauji turėtų būti ir sąsiuviniai, pratybos bei kitos individualiam naudojimui skirtos mokymosi priemonės. Renkantis, kuriuos daiktus pirkti naudotus, verta vadovautis paprastu principu – jei daiktas ilgai tarnauja ir jo funkcionalumas nuo ankstesnio naudojimo nesumažėja, naudotų daiktų pasirinkimas gali būti racionalus sprendimas.
Pasiruošimas mokyklai – proga ugdyti finansinius įpročius
Pasiruošimas naujiems mokslo metams gali tapti ne tik apsipirkimu, bet ir gera proga su vaikais pasikalbėti apie atsakingą vartojimą. Užuot tiesiog nusprendus, ką pirkti, verta kartu peržiūrėti praėjusių metų mokyklinius daiktus ir aptarti, kurie jų vis dar puikiai atlieka savo paskirtį, o kuriuos iš tiesų reikia pakeisti.
Tokie pokalbiai – gera proga paaiškinti ir tai, kodėl kartais norisi atsinaujinti net tada, kai turimi daiktai vis dar puikiai atlieka savo paskirtį. Mūsų pasirinkimams įtakos turi ne tik realūs poreikiai, bet ir reklama, socialiniai tinklai, draugų pasirinkimai ar noras neatsilikti nuo kitų. Vaikams svarbu suprasti, kad tai yra natūrali aplinkos įtaka, tačiau ji nebūtinai reiškia, jog naujas pirkinys iš tiesų reikalingas.
Ugdyti finansinį raštingumą reiškia ne mokyti vaikus atsisakyti pirkinių, o padėti jiems išmokti užduoti sau paprastus klausimus: ar šio daikto man tikrai reikia, ar jis pakeis tai, kas jau nebetinka naudoti, o gal jo noriu todėl, kad jį turi kiti arba jį dažnai matau reklamose? Gebėjimas atpažinti, kas lemia mūsų norus, yra vienas svarbiausių įgūdžių, padedančių ateityje priimti apgalvotus finansinius sprendimus.
Komentaro autorė – „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė
About the Author
