Trečiadienį, Vyriausybei pritarus tarptautinio Kauno oro uosto teritorijos plėtrai, prie jos bus prijungta 16 valstybinės kitos paskirties žemės sklypų. Įgyvendinus sprendimą, oro uosto teritorija padidės 2,32 ha ir sieks 440,19 ha.
Prie šio projekto prisidėjo ir Nacionalinė žemės tarnyba, paėmusi visuomenės poreikiams žemės sklypus, reikalingus Kauno oro uosto plėtrai. Baigus šį procesą, sklypai tapo valstybės nuosavybe, o jų patikėtine – Nacionalinė žemės tarnyba.
„Kiekvienas valstybei svarbus infrastruktūros projektas prasideda nuo žemės. Kol neišspręsti žemės klausimai, projektas negali judėti pirmyn. Nacionalinės žemės tarnybos užduotis yra pasirūpinti, kad šis etapas vyktų sklandžiai ir neužtruktų. Kauno oro uosto plėtra rodo, kad nuoseklus darbas sprendžiant žemės klausimus padeda įgyvendinti projektus, kurie stiprina Lietuvos susisiekimo infrastruktūrą“, – sako Nacionalinės žemės tarnybos laikinasis direktorius Dovydas Petraška.
Papildomos teritorijos oro uostui reikalingos tam, kad būtų užtikrintas skrydžių saugumas ir tinkamai prižiūrima oro uosto infrastruktūra. Iki šiol dalis oro uosto aptvėrimo pateko į skrydžių juostą, o kai kurie skrydžių saugai svarbūs įrenginiai, tarp jų ir artėjimo žiburiai, buvo įrengti už oficialios oro uosto teritorijos ribų.
Iki šiol Kauno oro uosto teritorija užima 437,87 ha. Po pakeitimų jos plotas siektų 440,19 ha.
