Po kiekvienos smarkesnės liūties iš įvairių miestų pasigirsta informacija apie užpiltas gatves, vandens apsemtus rūsius, požeminius garažus ir stovėjimo aikšteles. Ieškant priežasčių pasigirsta kaltinimų ne tik viešąją infrastruktūrą prižiūrinčioms bendrovėms, bet ir projektuotojams ar statytojams.
Būtina išvalyti po kiekvienos liūties ar žiemos
Didžiulę patirtį infrastruktūros statybos ir remonto srityje sukaupusios bendrovės KRS direktorius Martynas Valančius sako, kad yra kelios pagrindinės priežastys, dėl ko smarkių liūčių metu stebime apsemiamas požemines automobilių stovėjimo aikšteles, gyventojų garažus ar kitas pastatų dalis.
„Visų pirma taip nutinka dėl netinkamos esamų lietaus vandenį surenkančių vamzdynų eksploatacijos“, – sako KRS direktorius.
Anot jo, vamzdynus, kaip ir bet kurią kitą įrangą ar statinį, būtina prižiūrėti. Jei vamzdynai vandens nutekėjimui yra įrengti požeminėse stovėjimo aikštelėse, garažuose, kituose objektuose, jie turi būti patikrinami ir išvalomi po kiekvienos žiemos ar po didesnės liūties. Liūčių metu iškritęs vanduo į vamzdynus suneša ne tik smėlį, ten pakliūva ir gatvėse buvę šiukšlės, vandens nuplauti daiktai, kas tikrai kelia pavojų vamzdynams. Po žiemos požeminėse stovėjimo aikštelėse paprastai susikaupia kartu su druskomis gatvėse barstytas smėlis, kuris dažniausiai išdžiūvus tiesiog sušluojamas į vandens nutekėjimo angas.
„Pastatų administratoriai neretai „pamiršta“ vamzdynų valymą ir priežiūrą, nes tai kainuoja pinigus, o šiandien juk viską stengiamasi padaryti kuo pigiau, dėl ko paskui kenčia visi gyventojai ir miestą prižiūrinčios bendrovės“, – pastebi M.Valančius.
Tarpusavyje nesuderinta infrastruktūra
Antras svarbus užpylimo pavojų didinantis faktorius, anot KRS direktoriaus, yra tarpusavyje nesuderinta skirtingų objektų infrastruktūra. Tarkim, yra nutiesta gatvė, jos infrastruktūra nėra tinkamai sutvarkyta ir nėra apgalvotas vandens nutekėjimas kritiniu atveju. Nuo tokios gatvės vanduo teka žemyn, į žemiau gatvės lygio esančias patalpas: požemines stovėjimo aikšteles, garažus ar sandėlius.
„Natūralu, kad požeminio parkavimo aikštelės vandens nutekėjimo tinklas nėra paskaičiuotas tam, kad priimtų vandenį iš visos gatvės, todėl vanduo nenuteka ir apsemia automobilius, ten esančią įrangą ar kitokį turtą“, – sako M.Valančius. Jis sako, kad tokiais atvejais yra sprendimai, sumažinantys vandens nutekėjimą – prie įvažiavimo į stovėjimo aikšteles ar garažus gali būti įrengiami barjerai vandeniui iš gatvės sulaikyti, galimi kitokie inžineriniai sprendimai.
Trūksta reglamentavimo
Dar viena potvynių priežastis – neatsakingi sprendimai kuriantis privačiuose gyvenamųjų namų kvartaluose. Tarkim, vienas kaimynas kvartale pakėlė sklypą, todėl dabar vanduo teka į gretimus sklypus, kur labiausiai nukenčia žemiausias sklypas. Tokia pati situacija yra ten, kur yra natūralus nuolydis – žemutinių sklypų savininkai kenčia nuo daug didesnio vandens kiekio.
„Vilnius nėra miestas lygumoje – turime nemažai kalvotų vietų, nelygumų, tačiau kai kuriais atvejais prie problemų gali prisidėti ir neatsakingas kaimyninių sklypų savininkų elgesys. Todėl šiandien yra taip, kad labiausiai pasisekė tam, kuris gyvena aukščiausiai“, – svarsto M.Valančius. Viena iš to priežasčių – lietaus vandens nuotėkų įrengimas nėra labai detaliai reglamentuotas teisės aktais.
Staigaus pokyčio nebus
Į ką dar reikėtų atkreipti dėmesį? Anot KRS direktoriaus, momentinis iškrentančio lietaus kiekis pastaraisiais metais metus smarkiai skiriasi nuo projektuose numatomų apimčių – vis dažniau pasitaiko stiprių liūčių, kur per trumpą laiką iškrenta didžiuliai vandens kiekiai, kurių nutekėjimas nėra numatytas projektavimo reikalavimuose. Todėl galima teigti, kad teisės aktų bazei šioje srityje reikėtų peržiūros, nes reali situacija skiriasi nuo projektavimo reikalavimų.
„Akivaizdu, kad dėl susidarančios situacijos negalima kaltinti vien miestų nuotėkas prižiūrinčių bendrovių ar projektuotojų. Atsižvelgiant į besikeičiančią klimatinę situaciją, reikia suprasti, kad situacija gatvėse ar požeminiuose statiniuose nepasikeis staiga. Nuotekų tinklai palaipsniui rekonstruojami ir tai duoda rezultatų – juk jau kurį laiką negirdime apie potvynius sostinės Žalgirio, Narbuto gatvėse, tačiau laikui bėgant išryškėja nauji skauduliai – Vakarinis Vilniaus aplinkkelis, Bukiškio pravažiavimas“, – pasakoja M.Valančius.
Jo teigimu, statytojams smarkus lietus taip pat daro nuostolius – po savaitgalį Vilnių plovusios liūties statytojų nuostoliai viename objekte siekia 20-30 tūkst. eurų: išplautas smėlis, sugadinti jau įrengti pagrindai. Anot direktoriaus, nauja vis plačiau svarstoma tendencija yra vandeniui laidžios dangos, kurios sugertų bent dalį vandens ir išlaikytų reikalingą dangos tvirtumą. Anot M.Valančiaus, tai yra vienas iš pažangių ir aplinkai draugiškų būdų sumažinti išlaidas inžinerinių tinklų rekonstrukcijai.
Bendrovė KRS skaičiuoja istoriją nuo 1950 metų ir yra sukaupusi keliasdešimt metų patirties infrastruktūros darbų srityje. Šiandien KRS yra moderni diversifikuota statybos bendrovė, atliekanti įvairius statybos darbus, turinti savo projektavimo padalinį. Bendrovę KRS valdo Pauliui Grigui priklausanti investicijų grupė „Inspiration Holdings“.
Daugiau informacijos:
Ineta StravinskaitėFcomm projektų vadovėtel. +37069904294
About the Author
