Vasarą padaugėja moterų, besiskundžiančių deginimu, dažnu noru šlapintis ar net krauju šlapime – nemalonūs simptomai neretai pasireiškia po maudynių, kelionių metu ar ilgiau pabuvus su šlapiu maudymosi kostiumėliu. Tačiau šlapimo pūslės uždegimą vis dar gaubia mitai: jis siejamas vien su peršalimu, painiojamas su kitais intymios sveikatos sutrikimais, o simptomus mėginama malšinti netinkamomis priemonėmis.
„Viena moteris pasakojo, kad po maudynių šaltoje jūroje naktį pajuto deginantį skausmą šlapindamasi. Kitos prieš keliones vaistinėje prašo profilaktinių priemonių, nes per atostogas šlapimo pūslės uždegimas joms kartojasi. Sulaukiame ir išsigandusių pacienčių, kurios šlapime pastebi kraujo ir nežino, ar reikia kviesti greitąją pagalbą“, – pasakoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.
Sukelia ne šaltis, o bakterija
Nors pirmieji simptomai neretai pajuntami po maudynių šaltame vandenyje, šlapimo pūslės uždegimą, dar vadinamą cistitu, dažniausiai sukelia ne pats šaltis, o bakterija E. coli. Ji natūraliai gyvena žmogaus žarnyne, tačiau patekusi į šlapimo takus gali sukelti infekciją.
Moterys šlapimo pūslės uždegimu serga dažniau nei vyrai dėl trumpesnės šlaplės, kuria bakterijoms lengviau pasiekti šlapimo pūslę. Palankias sąlygas joms sudaro drėgmė, šiluma, nepakankama higiena ir per mažas išgeriamų skysčių kiekis.
„Moterims, kurioms šlapimo pūslės uždegimas kartojasi, po maudynių rekomenduoju kuo greičiau persirengti sausu maudymosi kostiumėliu, o grįžus iš baseino ar paplūdimio nusiprausti po dušu. Apatiniai drabužiai turėtų būti medvilniniai ir laisvesni“, – pataria vaistininkė.
Bakterijos į šlapimo takus gali patekti ir lytinių santykių metu, todėl po jų rekomenduojama pasišlapinti ir apsiprausti. Taip pat svarbu neatidėlioti šlapinimosi ir stengtis visiškai ištuštinti šlapimo pūslę.
„Skysčiai veikia tarsi inkstų ir šlapimo pūslės dušas – padeda pašalinti patekusias bakterijas, kol jos dar nespėjo įsitvirtinti ir pasidauginti. Pakankamai gerti vandens ypač svarbu jau susirgus šlapimo pūslės ar inkstų uždegimu“, – pažymi K. Šnirpūnienė.
Šlapimo pūslės uždegimo riziką gali didinti ir vidurių užkietėjimas. Išmatoms ilgiau užsilaikant tiesiojoje žarnoje, joje gyvenančios bakterijos turi daugiau galimybių daugintis ir patekti į šlaplę.
„Didesnę riziką turi nėščiosios, kurioms gali būti sunkiau visiškai ištuštinti šlapimo pūslę, menopauzę išgyvenančios moterys dėl suplonėjusios šlaplės gleivinės, taip pat vaikystėje šia liga sirgusios moterys, ypač jei infekcija nebuvo iki galo išgydyta“, – pastebi vaistininkė.
Simptomus galima supainioti
Dažniausi šlapimo pūslės uždegimo požymiai yra deginimas ar skausmas šlapinantis, dažnas noras eiti į tualetą, nepilno pasišlapinimo jausmas, o kartais – šlapimo nelaikymas ar kraujas šlapime. Šlapimo pūslės uždegimą kartais sunku atskirti nuo kitų intymios sveikatos sutrikimų, nes deginimas gali būti jaučiamas ne tik šlaplėje, bet ir makšties srityje, ypač lytinių santykių metu.
„Mano praktikoje buvo atvejis, kai moteris šlapimo pūslės uždegimą kurį laiką nesėkmingai gydė nereceptinėmis žvakutėmis nuo makšties mikrofloros sutrikimo. Simptomai gali būti panašūs, tačiau jų priežastys ir reikalingas gydymas skiriasi“, – pasakoja K. Šnirpūnienė.
Pasitaiko ir besimptomių infekcijų, nustatomų tik atlikus šlapimo tyrimą. Tokios infekcijos nėščiosioms paprastai gydomos, o nusiskundimų neturinčios moterys gali būti tik stebimos.
Kada delsti pavojinga?
Esant ūmiems simptomams, „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė pataria nedelsti, kad infekcija neišplistų į inkstus. Didesnę komplikacijų riziką turi diabetu sergantys žmonės ir pacientai, kurių imuninė sistema nusilpusi dėl amžiaus, gretutinių ligų, chemoterapijos ar imunitetą slopinančio gydymo.
„Apie galimą inkstų uždegimą gali įspėti šaltkrėtis, aukšta temperatūra, pykinimas, drumstas šlapimas ir nugaros skausmas, plintantis į šonus. Tokiu atveju būtina skubiai kreiptis pagalbos“, – pabrėžia ji.
Šlapimo pūslės uždegimui gydyti gydytojas gali skirti receptinį vaistą nitrofurantoiną. Gydymo kursas paprastai trunka nuo 5 iki 10 dienų, tačiau jo trumpinti savarankiškai negalima, net jei simptomai išnyko anksčiau, nes infekcija gali atsinaujinti.
„Vienas dažnesnių šio vaisto nepageidaujamų poveikių yra pykinimas, todėl jis vartojamas pavalgius. Jei pykinimas stiprus arba simptomai nemažėja, dėl gydymo keitimo reikia tartis su gydytoju“, – aiškina K. Šnirpūnienė.
Jei šlapimo pūslės uždegimas atsinaujina praėjus 2–4 savaitėms po antibiotikų kurso, vaistininkė rekomenduoja pasikalbėti su gydytoju dėl šlapimo pasėlio ir antibiogramos. Šie tyrimai padeda nustatyti infekcijos sukėlėją ir išsiaiškinti, kuriam antibiotikui jis jautrus.
Papildai gydymo neatstoja
Kol nėra galimybės patekti pas gydytoją, skausmui malšinti gali būti vartojami nuskausminamieji, o ant pilvo dedamas šiltas kompresas. Taip pat svarbu gerti daugiau vandens, vengti kavos ir aštraus maisto, galinčio papildomai dirginti šlapimo pūslę.
„Galima pasitarti ir dėl nereceptinių augalinių vaistų, kurių sudėtyje yra širdažolių, gelsvių ir rozmarinų. Šie augalai pasižymi šlapimo išsiskyrimą skatinančiu, uždegimą ir spazmus mažinančiu poveikiu, todėl esant lengvam uždegimui gali padėti“, – rekomenduoja vaistininkė.
Net simptomams praėjus, ji pataria neatšaukti vizito pas gydytoją ir atlikti šlapimo tyrimą, kuris parodytų, ar infekcija išgydyta.
„Maisto papildai su spanguolių, meškauogių, rykštenių, šalavijų ar kitų augalų ekstraktais tinka profilaktikai, kai šlapimo pūslės uždegimas linkęs kartotis. Spanguolių ir D-manozės preparatai gali būti vartojami ilgesnį laiką, o po antibiotikų kurso – dar 2–4 savaites. Tačiau ūmiai infekcijai gydyti vien maisto papildų nepakanka“, – akcentuoja K. Šnirpūnienė.
About the Author
