Rugpjūčio 14–15 dienomis Tado Ivanausko Obelynės sodyboje-memorialiniame muziejuje trečią kartą vyks respublikinis folkloro festivalis „Obelynės Žolinė“. 2022 ir 2024 metais lankytojus subūrusi šventė šiemet sugrįžta su dar gausesniu atlikėjų būriu, Kanklių metams skirta programa, vakariniais pasirodymais po atviru dangumi, žolynų pažinimo veiklomis, autentiškų skarų paroda ir nuotaikingu spektakliu apie duonos reikšmę lietuvių gyvenime.
„Obelynės Žolinė“ išsiskiria ne tik savo programa, bet ir vieta bei laiku. Didelė festivalio dalis vyksta vakare ir naktį, kai Tado Ivanausko sode folkloro muzika susilieja su paukščių balsais, medžių ošimu ir laužo šviesa.
„Koncepcija nesikeitė, nes tradicija ir turi būti nuolat nekintanti. Gali atsirasti daugiau veiklų ir edukacijų, tačiau išlieka svarbiausia festivalio idėja – vakarinė ir naktinė folkloro šventė unikalioje vietoje. Tai vienas išskirtiniausių folkloro festivalių Lietuvoje“, – sako festivalio kuratorė, etnologė Jolanta Balnytė.
Šventė prasidės bendru rankų darbu
Dar prieš festivaliui atveriant duris, rugpjūčio 14 dieną Noreikiškių, Ringaudų ir Akademijos bendruomenių nariai bus kviečiami susiburti vainikų pynimo ir žolynų rišimo dirbtuvėse. Bendromis pastangomis nupinti vainikai ir surišti žolynai papuoš festivalio vartus bei kitas Obelynės erdves.
Šis pasiruošimas taps ne tik praktine veikla, bet ir svarbia festivalio idėjos dalimi. Anksčiau šeimos, kaimo ar miestelio šventė neatsirasdavo savaime – jai ruošdavosi visa bendruomenė. Vieni rinkdavo augalus, kiti pindavo vainikus, puošdavo aplinką, ruošdavo vaišes ar dainas. „Obelynės Žolinė“ kvies prisiminti, kad šventę kuriame drauge, o bendras rankų darbas gali tapti pirmuoju jos ritualu.
Festivalio teritorijoje lankytojai galės užuosti žolynų ir arbatų aromatus, nusipinti vainiką, pažinti Žolinių puokštės augalus ir atrasti jų vietą šiuolaikiniame gyvenime.
„Pagrindinė festivalio mintis – žmogus yra lygus gamtai, o gamta žmogui. Turime pažinti, ką gamta gali mums duoti, tačiau kartu suprasti, ką jai galime duoti mes. Obelynės medžius, sodą ir senąsias obelis turime išsaugoti bei perduoti ateinančioms kartoms“, – pabrėžia J. Balnytė.
Žolinių vakaras tarp Tado Ivanausko sodintų medžių
Viena stipriausių festivalio patirčių lankytojų lauks sutemus. Obelynės sode vyks vakariniai ir naktiniai folkloro kolektyvų pasirodymai, bus palydima saulė, skambės sutartinės, tradiciniai instrumentai ir bendros dainos, į kurias galės įsitraukti ne tik atlikėjai, bet ir festivalio svečiai.
„Dainas girdime kartu su paukščių čiulbėjimu, saulę palydime apeiga ir sutartinių ratu. Tradiciniai instrumentai skamba prie šimtametės eglės, menančios laikus, kai ją sodino pats Tadas Ivanauskas“, – pasakoja festivalio kuratorė.
Žolinės nuo seno žymi vasaros ir rudens sandūrą – laiką, kai augalija pasiekia brandą, renkami vaistiniai ir prieskoniniai augalai, dėkojama už derlių. Obelynėje ši tradicija bus patiriama per muziką, augalus, kvapus, pasakojimus ir bendrą buvimą.
Festivalio svečiai galės pasivaikščioti po senąjį obelų sodą ir paragauti pirmųjų obuolių. Pasak J. Balnytės, Žolinių naktį toks obuolys įgyja ir simbolinę prasmę: „Tai pirmasis Žolinių obuolys – pats skaniausias ir magiškiausias. Naktį, kai iš rugpjūčio keturioliktosios pereiname į penkioliktąją, kaip ir per Jonines, gali nutikti įvairių stebuklų.“
Autentiškose skarose – moterų gyvenimai ir šeimų atmintis
Obelynės sodas festivalio metu taps ne tik koncertų, bet ir parodos erdve. Čia bus pristatyta autentiškų skarų-ūnių paroda „Prosenelės skaros istorija“, kviečianti pažvelgti į tradicinį moters drabužį kaip į šeimos atminties ir iš kartos į kartą perduodamų istorijų ženklą.
Kadaise skara buvo neatsiejama moters aprangos ir kasdienio gyvenimo dalis – ji šildė, puošė, liudijo moters padėtį, lydėjo į bažnyčią, šventes ir kasdienius darbus. Didelė ir šilta vilnonė skara – gūnia – buvo ypač vertinama, saugoma ir perduodama dukroms bei anūkėms.
Parodoje bus eksponuojamos autentiškos, ne vieną dešimtmetį skaičiuojančios skaros ir gūnios, kadaise priklausiusios mamoms, močiutėms, prosenelėms ir tetoms. Kiekviena jų saugo ne tik savitą raštą, spalvų derinį ar audimo būdą, bet ir asmeninę šeimos istoriją.
Iš vilnos, lino, medvilnės, šilko ar kašmyro austos skaros atskleis skirtingų laikotarpių ir regionų dėvėjimo tradicijas. Vienomis buvo dengiama galva, kitomis apsiaučiami pečiai, o didelės vilnonės gūnios saugojo nuo šalčio ir tapdavo svarbia išeiginės aprangos dalimi.
Paroda kvies įsižiūrėti į audinių raštus ir spalvas, prisiminti senelių namų skrynias bei komodų stalčius ir išgirsti nebylias moterų gyvenimo istorijas. Kiekviena skara čia taps šiltu ryšiu tarp praeities ir dabarties – panašiai kaip folkloro daina, šeimoje išsaugotas paprotys ar iš močiutės perimtas gebėjimas pažinti augalus.
Kanklės skambės skirtingų regionų balsais
2026-ieji paskelbti Kanklių metais, todėl šis instrumentas užims svarbią vietą festivalio programoje. Kanklių muzika lydės šventės pradžią, o dalyvaujantys folkloro ansambliai pristatys savo krašto kankliavimo tradicijas.
„Skambės skirtingų laikotarpių, skirtingų kartų ir Lietuvos etnografinių regionų tradicinė kanklių muzika. Tačiau ne mažiau svarbios bus bendros festivalio dainos, sujungiančios atlikėjus ir klausytojus. Galimybė dainuoti kartu ir yra svarbiausia bendrystė“, – teigia J. Balnytė.
Šių metų festivalyje pasirodys net septyniolika folkloro kolektyvų ir atlikėjų iš įvairių Lietuvos vietovių bei Latvijos: Druskininkų kultūros centro Viečiūnų laisvalaikio salės folkloro ansamblis „Žemynėlė“, Kauno rajono Ežerėlio kultūros centro Zapyškio laisvalaikio salės folkloro ansamblis „Altonė“ ir sutartinių giedotojų grupė „Devyniaragė“, Ringaudų laisvalaikio salės sutartinių giedotojų grupė „Gaudė“, Kauno rajono Ramučių kultūros centro Neveronių laisvalaikio salės folkloro ansamblis „Viešia“, Kretingos rajono kultūros centro vyrų folkloro grupė „Andulė“, Panevėžio folkloro ansamblis „Raskila“, Kaišiadorių kultūros centro folkloro ansamblis „Verpeta“, Raseinių kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Dubysa“, Skaudvilės kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Inkstiliuks“ kapela, Rumbonių kaimo folkloro ansamblis „Rumbonių sodžius“, Vilniaus miesto folkloro ansambliai „Virvytė“ ir „Labingis“, Trakų kultūros ir meno centro folkloro ansamblis „Radasta“, Rumbų šeimos kapela, Latvijos folkloro ansamblis „Laukam pāri“ ir atlikėja Laura Lukenskienė.
Kolektyvai Obelynei rengia programas, kuriose atsiskleis skirtingų regionų dainos, instrumentinė muzika ir pasakojimai apie augalus. Dalyviai taip pat pristatys pasirinktą savo krašto žolę, gėlę ar kitą augalą bei jo vietą tradicinėje kultūroje. Visi festivalio kolektyvai atvyksta koncertuoti neatlygintinai – vedami noro dalytis savo krašto tradicija ir tapti bendros šventės dalimi.
Apie duonos šventumą – su humoru ir muzika
Antroji festivalio diena, rugpjūčio 15-oji, prasidės Šv. Mišiomis Tabariškių Kristaus Karaliaus bažnyčioje, kuriose skambės tradicinės giesmės. Po jų šventoriaus pievoje vyks bendruomenės Agapė. Tuo tarpu atlikėjai pakvies žmones tęsti šventę Obelynėje, kur pristatys savo dalį repertuaro.
Šios dienos programoje tradicija atsiskleis ne tik dainomis ar apeigomis. Festivalyje bus rodomas Skaudvilės krašto muziejaus spektaklis „Pakelk duonelę – ji šventa!“ – edukacinis, nuotaikingas ir humoro kupinas pasirodymas, kviečiantis į lietuvių tradicijas pažvelgti šiuolaikiniu žvilgsniu.
Per linksmus dialogus, netikėtas situacijas ir šiltą pasakojimą spektaklyje bus atskleidžiama, kokią svarbią vietą lietuvių gyvenime nuo seno užima duona ir su ja susiję papročiai. Spektaklio herojai – vyresniosios kartos žmonės, kuriems ne visada paprasta prisitaikyti prie šiandieninio gyvenimo naujovių. Tačiau būtent jų prisiminimai, gyvenimo išmintis ir humoras padeda suprasti, kodėl verta saugoti ir puoselėti protėvių vertybes.
Kurioziškas situacijas ir pasakojimus apie senąsias tradicijas papildys Skaudvilės kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Inkstiliuks“ kapelos muzika. Kapelai vadovauja R. Bartkuvienė ir V. Krencius. Spektaklis taps ne tik smagiu festivalio programos akcentu, bet ir prasmingu pasakojimu apie mūsų šaknis bei žmones, kurie tradicijas saugo ir perduoda kitoms kartoms.
Ne vien stebėti, bet ir dalyvauti
Festivalio programa neapsiribos koncertais. Pirmąją festivalio dieną žolininkas Marius Lasinskas kvies į pokalbį apie augalus, jų savybes ir žolynų magiją, o antrąją – folkloro atlikėja ir etnomuzikologė Loreta Sungailienė kvies į diskusiją apie etninę kultūrą, folkloro vietą šiandienos žmogaus gyvenime bei tradicijos perdavimą jaunesnėms kartoms.
„Jaunas žmogus gali tiesiai paklausti – kam reikalinga etninė kultūra, ar ją verta tęsti ir ar turime kam ją perduoti? Atsakymų ieškosime kartu. Žmonių dalyvavimas parodys, ar mums vis dar reikia vainikų pynimo, žolynų pažinimo, vakaronės prie laužo, šokio ar paprasto pokalbio su kaimynu prie mėtų arbatos“, – sako J. Balnytė.
Festivalio metu veiks ir „Žolynų mugė“, kurioje amatininkai bei gamintojai pristatys tradicinius dirbinius, natūralius produktus ir šiuolaikines žolynų panaudojimo galimybes. Lankytojai galės sužinoti, kaip augalus pritaikyti kasdieniame gyvenime – nuo žolelėmis gardinamos druskos ar cukraus iki tradicinių sūrių, medaus ir duonos.
„Obelynės Žolinė“ nėra vien scena ir žiūrovai. Čia galima klausytis, dainuoti, šokti, kalbėtis, pažinti augalus, stebėti apeigas, atrasti šeimų išsaugotus daiktus ar tiesiog pabūti sode. Festivalis kviečia sulėtinti žingsnį, išgirsti gamtą ir pajusti, kad tradicija nėra sustingęs praeities vaizdas – ji išlieka gyva tol, kol ją kuriame, perduodame ir patiriame drauge.
Respublikinis folkloro festivalis „Obelynės Žolinė“ vyks rugpjūčio 14–15 dienomis Tado Ivanausko Obelynės sodyboje-memorialiniame muziejuje, Obelynės g. 8, Akademijoje, Kauno rajone.
Išsami festivalio programa čia:https://www.krmuziejus.lt/obelynes-zoline-2026/.
Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba pagal Tolygios kultūrinės raidos programą ir Kauno rajono savivaldybė, organizuoja – Kauno rajono muziejus.
Festivalio partneriai – Akademijos bendruomenės centras, Gelgaudiškio bendruomenė „Atgaiva“, Kauno rajono Ežerėlio kultūros centras, Kauno rajono Ramučių kultūros centras, Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, Ringaudų pradinė mokykla, Tabariškių Kristaus Karaliaus parapija, Tauragės krašto muziejus „Santaka“, Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus ir Zanavykų muziejus.
Už paramą ir prisidėjimą prie festivalio organizavimo dėkojame rėmėjams bei bičiuliams – „Servantui“, „NeRestoranui“, L., S. Sadauskų sodybai, UAB „Česlovo vynas“ ir UAB „Joalda“.
Finansuotojų, partnerių ir rėmėjų palaikymas padeda „Obelynės Žolinei“ augti kaip gyvai, bendruomeniškai ir svetingai šventei, kurioje tradicija ne tik pristatoma, bet ir kuriama drauge.
About the Author
