Daugeliui dirbtinis intelektas (DI) „fintech“ srityje pirmiausia asocijuojasi su geresniu klientų aptarnavimu, mokėjimų programėlėmis ar asmeninių finansų valdymo sprendimais. Tačiau naujausia investicijų fondo „Finch Capital“ ataskaita „State of European FinTech 2026“ rodo visai kitą kryptį. Net 44 proc. Europoje 2020–2025 m. įkurtų dirbtiniu intelektu paremtų „fintech“ įmonių kuria reguliavimo technologijų (RegTech), pinigų plovimo prevencijos (AML), klientų pažinimo (KYC) ir finansų valdymo sprendimus.
„Tam yra paprasta priežastis. Atitikties, AML ar KYC srityse kasdien tenka apdoroti didžiulius duomenų kiekius, stebėti sandorius, vertinti riziką ir priimti tūkstančius pasikartojančių sprendimų. Tai sritys, kuriose dirbtinis intelektas gali greitai sukurti apčiuopiamą naudą – sutrumpinti procesų trukmę, sumažinti rankinio darbo apimtį ir padėti anksčiau nustatyti galimas rizikas.
„Finch Capital“ ataskaita atskleidžia ir platesnę tendenciją. Didžiausią naujų DI „fintech“ įmonių dalį Europoje sudaro reguliavimo ir atitikties (25 %) bei finansų valdymo (19 %) sprendimai. Tai rodo, kad konkurencija „fintech“ sektoriuje vis dažniau kyla ne dėl naujų funkcijų klientų programėlėse, o dėl gebėjimo efektyviau spręsti reguliavimo, rizikos valdymo ir veiklos optimizavimo iššūkius“, – teigia Lietuvos Fintech asociacijos vadovė Greta Ranonytė.
Ekspertė tęsia mintį, kad Lietuvai ši tendencija ypač svarbi. Per daugiau nei dešimtmetį šalyje susiformavo stipri reguliuojamų finansinių paslaugų ekosistema. Kartu augo kompetencijos AML, KYC, rizikos valdymo, atitikties ir sukčiavimo prevencijos srityse. Tai, kas ilgą laiką buvo būtina siekiant atitikti griežtus reguliavimo reikalavimus, šiandien tampa pranašumu kuriant aukštos pridėtinės vertės technologinius sprendimus. Jei ši tendencija išliks, Lietuva turi realią galimybę tapti viena iš Europos lyderių kuriant dirbtiniu intelektu paremtus sprendimus reguliuojamam finansų sektoriui.
Lietuvoje šie sprendimai kuriami jau šiandien
Tai nėra tik teorinė galimybė. Pasak G. Ranonytės, Lietuvoje jau šiandien veikia įmonės, kuriančios sprendimus būtent toms sritims, kurias „Finch Capital“ įvardija kaip vienas perspektyviausių dirbtinio intelekto taikymo krypčių. Pavyzdžiui, „AMLYZE“ vysto pinigų plovimo prevencijos technologijas finansų įstaigoms, „Ondato“ kuria klientų identifikavimo ir atitikties sprendimus, o „iDenfy“ specializuojasi tapatybės nustatymo bei sukčiavimo prevencijos srityje. Tai rodo, kad Lietuvoje jau kuriami produktai, kurių poreikis auga ne tik vietos, bet ir tarptautinėse rinkose.
„Dabartinės tendencijos leidžia manyti, kad per artimiausius penkerius metus keisis ir pats „fintech“ sektoriaus augimo modelis. Ankstesnį dešimtmetį daugiausia investicijų pritraukdavo įmonės, kūrusios naujas mokėjimų, skolinimo ar investavimo paslaugas galutiniams vartotojams. Ateityje vis didesnė investicijų ir inovacijų dalis bus nukreipta į sprendimus, padedančius finansų įstaigoms efektyviau vykdyti reguliavimo reikalavimus, valdyti riziką, kovoti su sukčiavimu ir mažinti veiklos sąnaudas. Kitaip tariant, didžiausia pridėtinė vertė vis dažniau bus kuriama ne ten, kur ją mato klientas, o ten, kur finansų įstaigos gali veikti efektyviau“, – sako Lietuvos Fintech asociacijos vadovė.
Kodėl Lietuva turi išskirtinę galimybę?
Anot G. Ranonytės, būtent čia slypi didžiausia Lietuvos galimybė. Pirmąjį Lietuvos „fintech“ augimo etapą daugiausia lėmė palanki reguliacinė aplinka ir gebėjimas pritraukti tarptautines finansų įstaigas. Tačiau kitą augimo etapą lems ne licencijų skaičius, o sukauptos kompetencijos. Per daugiau nei dešimtmetį Lietuvos „fintech“ sektorius įgijo daug praktinės patirties AML, KYC, rizikos valdymo ir atitikties srityse. Dirbtinis intelektas suteikia galimybę šias žinias paversti technologiniais produktais, kurių reikės ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.
„Dirbtinis intelektas savaime netaps konkurenciniu pranašumu – jis bus prieinamas visiems. Pranašumą įgis tos įmonės ir valstybės, kurios geriausiai supras reguliuojamą finansų sektorių ir gebės šias žinias paversti veikiančiais produktais. Jei Lietuva sugebės išnaudoti per daugiau nei dešimtmetį sukauptą patirtį, kita šalies „fintech“ sėkmės istorija gali būti kuriama ne tik teikiant finansines paslaugas, bet ir eksportuojant technologinius sprendimus, padedančius finansų įstaigoms paslaugas teikti saugiau, greičiau ir efektyviau“, – teigia ekspertė.
About the Author
