Į Klaipėdos universitetą pagal „Erasmus+“ mainų programą atvykusi turizmo studentė iš Argentinos Camila Belen Sabatte pripažįsta, kad studijos Lietuvoje tapo vienos didžiausių jos svajonių išsipildymu. Mergina įsitikinusi, kad ši patirtis ne tik praplėtė akademines žinias, bet ir pakeitė jos požiūrį į pasaulį bei savo galimybes.
Camila studijuoja turizmą San Martino nacionaliniame universitete Argentinoje. Klaipėdos universitete ji pasirinko dalykus, kurie leido pažvelgti į turizmą iš platesnės perspektyvos – gilinosi į strateginę komunikaciją, lyderystę, kūrybiškumo psichologiją bei krizių valdymą.
„Nuo vaikystės svajojau apie studijas užsienyje. Kai sužinojau apie galimybę dalyvauti „Erasmus+“ programoje, supratau, kad tai gali būti vienintelė proga įgyvendinti šią svajonę. Be finansinės paramos tokia kelionė man būtų buvusi neįmanoma“, – pasakoja tarptautinių mainų studentė.
Lietuva – nežinoma, bet intriguojanti kryptis
Nors Lietuva buvo vienintelė tuo metu jos universitete pasiūlyta „Erasmus+“ kryptis, Camila ilgai nesvarstė.
„Iš pradžių dvejojau, nes Lietuva yra kitame pasaulio krašte. Tačiau būtent tai mane ir sužavėjo. Norėjau priimti iššūkį, pažinti visiškai kitokią kultūrą ir gyvenimo būdą“, – prisimena ji.
Atvykusią į Lietuvą Camilą maloniai nustebino žmonių svetingumas. Prieš kelionę ji buvo girdėjusi stereotipų apie santūrius ir uždarus lietuvius, tačiau realybė pasirodė visai kitokia.
„Vos atvykau iš Palangos oro uosto į Klaipėdą, taksi vairuotojas visą kelią draugiškai bendravo. Universitete ir Tarptautinių ryšių skyriuje taip pat sulaukiau labai šilto priėmimo. Galbūt lietuviai iš pradžių atrodo santūresni, tačiau susipažinus supranti, kad nesame tokie jau skirtingi“, – šypsosi studentė.
Studijos ir gyvenimas tarptautinėje bendruomenėje
Camila teigia, kad didžiausia „Erasmus+“ vertė slypi ne tik paskaitose, bet ir kasdienėje aplinkoje.
„Gyvenau tarp studentų iš Vokietijos, Graikijos, Rumunijos, Sakartvelo, Ukrainos ir daugelio kitų šalių. Tai buvo tarsi mažas pasaulis vienoje vietoje. Išmokau ne tik pažinti kitas kultūras, bet ir suprasti, kaip gyventi globalioje bendruomenėje“, – sako ji.
Pasak studentės, tokia patirtis leidžia suprasti, kad žmonės, nepaisant kultūrinių skirtumų, turi daug bendro.
„Kartais nesutardavome ar į dalykus žiūrėdavome skirtingai, tačiau būtent tada ir vyksta tikrasis mokymasis“, – sako ji.
Ilgesys namams ir argentinietiškos tradicijos
Pirmosiomis savaitėmis Camila jautė namų ilgesį. Prisitaikyti prie naujos aplinkos padėjo vaizdo skambučiai su šeimos nariais ir iš Argentinos atsivežtas tradicinis maistas bei gimtinę primenantys daiktai.
„Atsivežiau tradicinį argentinietišką saldumyną dulce de leche (liet. sutirštintas pienas) ir matę – mūsų nacionalinį gėrimą. Dalinausi jais su bendrabučio draugais. Dabar daugelis jų kasdien geria matę kartu su manimi. Tai tapo būdu ne tik išlaikyti ryšį su namais, bet ir kurti naujas draugystes.“
Įsimintiniausios akimirkos Lietuvoje
Vienas ryškiausių prisiminimų – pirmoji žiema.
„Kai atvykau, buvo apie 26 laipsnius šalčio. Buenos Airėse sniegą paskutinį kartą mačiau būdama aštuonerių. Vaikščioti apsnigtomis Klaipėdos gatvėmis buvo neįtikėtina patirtis.“
Didelį įspūdį jai paliko ir Kaziuko mugė Vilniuje, į kurią vyko drauge su universiteto bendruomene ir tarptautiniais studentais.
„Atvykome į sostinę net nežinodami, kad tuo metu vyks mugė. Miestas buvo pilnas žmonių, muzikos ir gyvybės. Tai buvo didžiausias turgus, kokį esu mačiusi gyvenime.“
Nepamirštamų įspūdžių paliko ir apsilankymai Kuršių nerijoje – Nidoje bei Juodkrantėje, taip pat galimybė žiemą vaikščioti užšalusiomis Kuršių mariomis.
Patirtis, kuri keičia gyvenimą
Camila neslepia, kad „Erasmus+“ tapo vienu svarbiausių gyvenimo etapų.
„Ši patirtis pakeitė mane visais atžvilgiais – akademiškai, emociškai ir asmeniškai. Išmokau gyventi savarankiškai, nebijoti naujų patirčių, keliauti viena ir pasitikėti savimi. Dabar atrodo, kad pasaulis tapo daug mažesnis, o galimybės – daug arčiau.“
Studentė tikisi ateityje sugrįžti į Lietuvą ne tik kaip turistė.
„Norėčiau tęsti studijas Europoje, galbūt magistrantūroje. Taip pat matau didelį potencialą pristatyti Lietuvą ir Baltijos šalis turistams iš Argentinos. Daugelis apie šį regioną beveik nieko nežino, nors čia tiek daug autentiškų ir įdomių vietų.“
Paklausta, kokį patarimą duotų svarstantiems dalyvauti „Erasmus+“ programoje, ji nedvejoja:
„Jeigu tik turite galimybę – pasinaudokite ja. Tai ne tik studijos užsienyje. Tai patirtis, kuri pakeičia požiūrį į pasaulį, į save ir į tai, ką galite pasiekti.“
O vienu žodžiu savo „Erasmus+“ patirtį Camila apibūdina taip:
„Arčiau. Po šių penkių mėnesių pasaulis man tapo artimesnis. Mano svajonės, galimybės ir mane supantys žmonės dabar taip pat atrodo artimesni.“
„Erasmus+“ programa studentams suteikia galimybę studijuoti, atlikti praktiką ar dalyvauti trumpalaikiuose mobilumuose užsienio aukštosiose mokyklose ir organizacijose. Pretenduoti į mobilumą galima jau nuo pirmo kurso antrojo semestro. Atrankos vyksta du kartus per metus – rugsėjo ir vasario mėnesiais, o visa informacija apie kvietimus teikti paraiškas skelbiama Klaipėdos universiteto interneto svetainėje, studijų planuose ir studijų kalendoriuje. Paraiškos teikiamos per „Mobility Online“ sistemą.
Kasmet į Klaipėdos universitetą pagal „Erasmus+“ programą atvyksta studentai iš įvairių pasaulio šalių – Graikijos, Italijos, Vokietijos, Prancūzijos, Turkijos, Rumunijos, Ukrainos, Ispanijos, Sakartvelo, Austrijos, Čekijos, Tanzanijos, Izraelio, Lenkijos, Latvijos, Kroatijos, Šveicarijos, Nyderlandų, Vengrijos, Argentinos ir kitų valstybių. Mobilumo dalyviams skiriama stipendija, kurios 80 proc. išmokama prieš išvykimą, o likusi dalis – grįžus ir pateikus reikiamus dokumentus. Nors finansavimas padeda padengti dalį išlaidų, kelione ir apgyvendinimu studentai rūpinasi savarankiškai.
About the Author
