Tvarumas Lietuvoje jau nebėra tik pačių didžiausių, teisiškai reguliuojamų verslų klausimas. Kas antras šalies verslas su tvarumu susijusių pokyčių poreikį jau jaučia arba tikisi jį pajusti per artimiausius penkerius metus, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, didžioji dalis respondentų pokyčių tikisi ne aplinkosaugoje – su kuo dažniausiai asocijuojamos tvarumo temos, o socialinėje srityje.
Tyrimo duomenimis, 15 proc. įmonių nurodo, kad su tvarumu susijusių pokyčių poreikis joms jau yra aktualus. Dar 12 proc. mano, kad jis iškils per artimiausius metus, 15 proc. – po 1–2 metų, 8 proc. – po 3–5 metų. Ketvirtadalis apklaustų įmonių mano, kad artimoje ateityje toks poreikis neiškils, o dar tiek pat neturi aiškios nuomonės.
Pasak Šarlotos Belazaraitės, „Swedbank“ verslo klientų tvarumo srities vadovės, šiuos skaičius svarbu vertinti platesniame verslo planų kontekste: tvarumas ne visada įvardijamas kaip atskira investicijų kryptis, tačiau vis dažniau persidengia su sprendimais, kuriuos įmonės priima siekdamos veikti efektyviau ir stabiliau.
„Jeigu įmonė investuoja į produktyvumą, energetinį efektyvumą, procesų skaitmenizavimą ar darbuotojų kompetencijas, ji nebūtinai tai vadina tvarumo projektu. Tačiau tokie sprendimai dažnai mažina veiklos pažeidžiamumą: vieni padeda taupyti išteklius ar mažinti priklausomybę nuo resursų kainų svyravimų, kiti – geriau pasiruošti klientų reikalavimams, susijusiems su tvarumu. Kitaip tariant, šios srities klausimų aktualumas organizacijose dažnai kyla per labai aiškų verslo poreikį“, – sako Š. Belazaraitė.
Apklausos duomenimis, per artimiausius 12 mėn. 26 proc. įmonių planuoja investuoti į skaitmenizavimo ir robotizacijos sprendimus, 23 proc. – į personalo mokymus, 20 proc. – į našumą didinančias technologijas. Energetinį efektyvumą kaip investicijų kryptį nurodo 11 proc. verslų, poveikio aplinkai mažinimą ar tvaresnį verslo modelį – 6 procentai tyrimo dalyvių.
Didesnės įmonės poreikį pajunta anksčiau
Ne visos įmonės su tvarumo reikalavimais susiduria vienodu metu. Tyrime šį poreikį jau dabar dažniau nurodo daugiau kaip 50 darbuotojų turinčios įmonės, o mažosios, iki 10 darbuotojų turinčios įmonės, dažniau sako, kad artimoje ateityje tokio poreikio nemato.
Pasak Š. Belazaraitės, šį skirtumą lemia ne vien reguliavimas. Didesnėms įmonėms tvarumo klausimai dažniau tampa verslo santykių dalimi – jie atsiranda klientų reikalavimuose, tiekimo grandinėse, investuotojų ar finansuotojų vertinimuose.
„Tarptautiniai klientai vis dažniau prašo tiekėjų pateikti duomenis apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, energijos vartojimą, darbo sąlygas ar žmogaus teisių užtikrinimą. Bankai ir investuotojai taip pat daugiau dėmesio skiria su klimato kaita ir kitais tvarumo klausimais susijusioms rizikoms vertinti, todėl iš įmonių tikimasi didesnio skaidrumo ir gebėjimo pagrįsti, kaip šios rizikos yra valdomos. Didelėms įmonėms tvarumas dažnai yra ne tik atitikties, bet ir konkurencingumo, verslo santykių bei prieigos prie kapitalo klausimas“, – teigia Š. Belazaraitė.
Mažesnes įmones šie lūkesčiai dažniau pasiekia netiesiogiai – per klientus, partnerius ar pirkimų reikalavimus. Jei didelis užsakovas pradeda rinkti duomenis apie savo tiekimo grandinę ar taikyti tiekėjų atrankos kriterijus, informacijos gali būti prašoma ir iš mažesnių partnerių – logistikos, gamybos, pakavimo ar paslaugų įmonių.
Pirmas žingsnis – atsirinkti verslui svarbiausias tvarumo temas
Pasak Š. Belazaraitės, įmonėms, kurios mano, kad tvarumas jų veiklos dar neliečia, pirmiausia svarbu suprasti, jog ši tema neapsiriboja vien aplinkosauga. Apklausa rodo, kad didžiausių pokyčių verslai dažniausiai tikisi socialinėje srityje. Darbuotojų gerovę, lygias galimybes ir žmogaus teisių klausimus mini 29 proc. įmonių. Aplinkosaugos sritį, apimančią poveikį aplinkai, CO2 emisijas ir taršos ribojimą, nurodo 26 proc. verslų. Dar 21 proc. sako, kad pokyčių gali tekti imtis tose srityse, kuriose to pareikalaus prekių ar paslaugų užsakovai, 20 proc. mini valdyseną.
„Tvarumo tema įmonei tampa natūraliai svarbi tuomet, kai ji susiejama su kasdieniais verslo klausimais: energijos ir kuro sąnaudomis, darbuotojų sauga bei kompetencijomis, tiekėjų atranka, užsakovų reikalavimais ar klientų poreikiais. Todėl pirmas žingsnis turėtų būti ne formalių dokumentų rengimas, o aiškus įsivertinimas, kurios sritys gali turėti didžiausios įtakos konkrečiam verslui ir jo ilgalaikiam konkurencingumui. Praktikoje tai reiškia atsakyti į labai konkrečius klausimus: kur patiriame didžiausias sąnaudas, kokių duomenų ar veiksmų iš mūsų tikisi klientai ir partneriai, kokios rizikos gali sutrikdyti veiklą, o kur galime sustiprinti darbuotojų įsitraukimą ar tiekimo grandinės patikimumą“, – sako „Swedbank“ tvarumo ekspertė.
Pasak jos, atsirinkus kelias svarbiausias temas, jas verta susieti su konkrečiais, verslui naudingais tikslais. Tokiu atveju tvarumo veiksmai tampa ne atskiru projektu, o įprasta verslo planavimo dalimi – jie gali padėti mažinti veiklos rizikas, efektyviau naudoti išteklius ar geriau atliepti klientų ir partnerių lūkesčius.
Reprezentatyvų šalies įmonių tyrimą „Swedbank“ užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimas vyko 2026 m. gegužės 22–birželio 12 d., jo metu apklausta 515 įmonių atstovų visoje Lietuvoje.
About the Author
