Kiekviena nauja paskyra, registracija ar pirkinys internete reiškia dar vieną vietą, kurioje atsiduria jūsų asmens duomenys. Daugėjant pranešimų apie jų nutekinimą ir sukčių bandymus tuo pasinaudoti, gyventojams tenka atidžiau saugoti savo paskyras ir pinigus. Vis dėlto naujausia „Urbo“ banko užsakymu atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei kas ketvirtas šalies gyventojas papildomų saugumo priemonių nesiėmė.
Apie duomenų saugumą šiemet privertė susimąstyti Registrų centro atvejis, kurio metu nutekėjo net apie 600 tūkst. gyventojų asmens duomenų. Tokia informacija gali padėti sukčiams kurti įtikinamesnes apgavystes.
Jų mastą rodo ir policijos suvestinės: vien liepos 1–26 dienomis Lietuvoje buvo išviliota maždaug 1,26 mln. eurų. Apie 73 proc. atvejų buvo sukčiavimai telefonu, tačiau pinigų netekta ir paspaudus SMS nuorodas, susiviliojus netikromis investicijomis ar sukčiams atvykus į namus.
Į grėsmes reaguoja, bet įpročius keičia vangiau
„Urbo“ banko užsakymu atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad, net ir padaugėjus pranešimų apie asmens duomenų vagystes, apie 27 proc. gyventojų saugumo įpročių nepakeitė, nors turi paskyrų ar registracijų internete.
„Urbo“ banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktoriaus Irmanto Jasevičiaus teigimu, pasyviausi buvo 36–55 m. gyventojai – maždaug trečdalis jų nesiėmė jokių papildomų priemonių. Tarp 18–25 m. jaunuolių tokių buvo penktadalis, o tarp 56 m. ir vyresnių respondentų – beveik ketvirtadalis.
Nors apie 40 proc. apklaustųjų pradėjo atidžiau tikrinti informaciją atsiskaitydami internetu arba įtariau vertinti nuorodas, kuriose prašoma pateikti asmens duomenis, vis tik socialinių tinklų, el. pašto ir kitų interneto paskyrų slaptažodžius sustiprino tik apie 15 proc. respondentų.
„Šie rezultatai rodo, kad gyventojai tapo atsargesni susidūrę su konkrečia grėsme – atidžiau tikrina mokėjimus ir gautas nuorodas. Tačiau paskyrų apsaugą stiprina gerokai rečiau, kitaip tariant, kasdienius saugumo įpročius keičia ne taip aktyviai. Vis dėlto stiprūs ir skirtingi slaptažodžiai yra itin svarbūs: perėmę paskyrą sukčiai gali pasiekti daugiau asmeninės informacijos ir ją panaudoti kurdami konkrečiam žmogui pritaikytas apgavystes“, – pažymi I. Jasevičius.
Kas internete elgiasi atsargiausiai?
Apklausa taip pat atskleidė, kad asmens duomenų apsaugos įpročiai skiriasi pagal gyventojų amžių, lytį ar net gyvenamąją vietą.
56 m. ir vyresni gyventojai dažniausiai ėmė atidžiau tikrinti nuorodas – taip atsakė apie 46 proc. jų. Jaunuoliai dažniausiai pradėjo tikrinti informaciją atsiskaitydami internetu – 44 proc. O 36–55 m. gyventojai ir čia liko pasyviausi – nuorodas ir atsiskaitymus atidžiau vertinti pradėjo tik apie 35–37 proc. šios grupės respondentų.
„Apie grėsmes žmonės girdi, tačiau žinojimas ne visada virsta realiais veiksmais. 36–55 m. gyventojai internetu dažnai naudojasi ir darbe, ir tvarkydami finansus ar kitus kasdienius reikalus, todėl, tikėtina, labiau pasitiki savo patirtimi ir dažniau veikia iš įpročio. Tai galėtų paaiškinti, kodėl šioje amžiaus grupėje atsargumo priemonių imamasi rečiausiai. Tuo metu mažiau užtikrintai skaitmeninėje erdvėje besijaučiantys žmonės nepažįstamas nuorodas natūraliai vertina įtariau“, – nurodo „Urbo“ banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius.
Apklausos duomenimis, moterys visose srityse atsargumo priemonių ėmėsi dažniau nei vyrai – atitinkamai 33 proc. ir 30 proc. Skirtumai matomi ir pagal gyvenamąją vietą – vilniečiai papildomų veiksmų ėmėsi rečiau nei kitų didžiųjų miestų gyventojai, o regionuose net trečdalis respondentų nurodė nieko nepakeitę.
Kaip apsaugoti paskyras ir pinigus?
Pasak „Urbo“ banko atstovo, norint apsaugoti asmenines paskyras nuo įsilaužimų, kiekvienai paskyrai, kurioje saugomi finansiniai ar asmens duomenys, reikėtų naudoti skirtingą, ilgą ir sunkiai nuspėjamą slaptažodį. Jų visų įsiminti nebūtina – slaptažodžius galima saugoti patikimoje slaptažodžių tvarkyklėje arba asmeninio įrenginio naršyklėje, apsaugotoje PIN kodu ar biometriniais duomenimis. Svarbu jų neužsirašyti lengvai randamoje vietoje, o ypač – šalia nenurodyti svetainės pavadinimo. Kur įmanoma, reikėtų įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą.
I. Jasevičiaus teigimu, taip pat verta periodiškai peržiūrėti, iš kokių įrenginių buvo jungtasi prie paskyrų, ir atsijungti nuo nebenaudojamų ar kitų žmonių įrenginių. Senas ir nebereikalingas paskyras patartina ištrinti, kad jose be reikalo nebūtų saugomi asmens duomenys. Kritiškai reikėtų vertinti ir svetaines, kuriose prašoma juos pateikti – suklastotą tinklalapį dažnai išduoda pakeista raidė, papildomas žodis ar neįprastai ilgas interneto adresas.
„Gavus netikėtą laišką, SMS žinutę ar skambutį, svarbiausia nespausti nuorodų, neatskleisti duomenų ir nevykdyti prašymų. Bankų, policijos ar kitų institucijų darbuotojai telefonu neprašo slaptažodžių, bankininkystės kodų ar kortelės duomenų. Papildomą įtarimą turėtų kelti ir netikėtas skambutis rusų kalba. Kilus bent menkiausiai abejonei, pokalbį reikėtų nutraukti ir susisiekti su įmone jos oficialioje svetainėje nurodytais kontaktais“, – pataria specialistas.
Pasak jo, svarbu žinoti ir „Smart–ID“ kodų paskirtį: PIN1 naudojamas prisijungti, o PIN2 – mokėjimui ar dokumentui patvirtinti. Jei kur nors jungiantis prašoma PIN2, reikėtų patikrinti kontrolinį kodą ir perskaityti, ką tiksliai prašoma patvirtinti.
„Spinter tyrimai“ apklausa apie dažniausias neplanuotas vasaros išlaidas buvo atlikta 2026 m. birželio 18–28 dienomis. Joje dalyvavo 1 016 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
About the Author
