Sekmadienio vakaras. Telefone – banko programėlė, o joje – 7 000 eurų. Krepšelyje – 140 eurų vertės pirkinys. Ranka tarsi pati spaudžia mygtuką „Apmokėti“ – juk pinigų yra. Tačiau kai santaupas galima pasiekti keliais telefono mygtukų paspaudimais, riba tarp „galiu nusipirkti“ ir „galiu sau leisti“ tampa nebe tokia aiški. Tokiais atvejais labai svarbu sukurti praktinę ir psichologinę ribą tarp kasdienio biudžeto ir ateičiai atidėtų pinigų, rašoma „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Sąskaitos likutis neturėtų būti jūsų mėnesio biudžetas
Pagrindinė problema dažnai yra ta, kad visa banko sąskaitoje esanti suma atrodo pasiekiama čia ir dabar. Atlyginimo dieną sąskaitoje matyti 7 000 eurų, tačiau 4 500 eurų iš jų iš tiesų yra santaupos, 1 000 eurų netrukus bus skirti būsto įmokai ir sąskaitoms apmokėti, o kasdienėms išlaidoms lieka 1 500 eurų.
Banko programėlėje visa tai vis tiek rodoma kaip viena suma. Todėl vakarienė už 80 eurų, naujas telefonas ar spontaniškas savaitgalis užsienyje gali atrodyti gerokai lengviau įperkami, nei yra iš tikrųjų.
Tai tas pats principas, kaip žmonių kadaise naudoti vokeliai: vienas – nuomai, kitas – maistui, trečias – juodai dienai. Skaitmeninėse bankų sąskaitose aiškiai atskirtų vokelių nebeliko, ir būtent tokio atskyrimo dažnai trūksta.
Žmonės lengviau kontroliuoja išlaidas, kai pinigams suteikia skirtingą paskirtį, nors matematiškai visi eurai yra vienodi. Tyrimai rodo, kad santaupų laikymas atskirose sąskaitose gali sustiprinti savikontrolę ir pagerinti finansinę savijautą.
„Dažnas žmogus nežino, kiek tiksliai gali išleisti iki kito atlyginimo, nes sąskaitoje kartu mato ir kasdienius pinigus, ir kelis mėnesius kauptas santaupas. Problema prasideda ne nuo vieno didelio pirkinio – dažniau santaupos po truputį ištirpsta dėl maisto užsakymų, savaitgalio pramogų ir pirkinių su nuolaida. Atskyrus šias sumas, sprendimus priimti tampa paprasčiau“, – sako „Bigbank“ Santykių su klientais valdymo departamento vadovas Lietuvoje Edvardas Arnatkevičius.
Skirtingiems tikslams – skirtingos priemonės
Einamojoje sąskaitoje galima laikyti mėnesio išlaidoms reikalingą sumą, o nenumatytiems atvejams skirtą rezervą – atskiroje taupomojoje sąskaitoje.
Tiesa, vien atskiros sąskaitos taip pat neužtenka, jei iš jos pinigus galima vienu paspaudimu persivesti atgal. Veiksmingesnė sistema paprastai turi kelis sluoksnius: automatinį pervedimą atlyginimo dieną, aiškiai įvardytą taupymo tikslą ir priemonę, kurios likutis kasdien nešmėžuoja banko programėlės pradžios ekrane.
Trumpesnio laikotarpio tikslams galima rinktis terminuotąjį indėlį, valstybės obligacijas ar mažesnės rizikos pinigų rinkos fondus. Šios priemonės skiriasi grąža, galimybe pinigus atsiimti anksčiau, mokesčiais ir taikoma apsauga, tačiau svarbiausia, kad tokios priemonės veikia kaip vokelis, kurio atplėšti iš anksto dažniausiai tiesiog neapsimoka.
E. Arnatkevičius rekomenduoja pinigus suskirstyti pagal laiką, o ne pagal žadamas palūkanas: „Sumos, kurių gali prireikti per artimiausius kelis mėnesius, neturėtų būti veikiamos rinkos svyravimų ar sunkiai atsiimamos. Vienų–trejų metų tikslams galima ieškoti prognozuojamos grąžos, o ilgesniam laikotarpiui priimti didesnius vertės svyravimus.“
Svarbu įvertinti ir sąnaudas: einamosios sąskaitos administravimo ar vertybinių popierių saugojimo mokestį, fondo valdymo išlaidas, pirkimo komisinius bei mokesčius nuo uždirbtų pajamų. Į finansinę priemonę įdėję 1 000 eurų už 2,6 proc. palūkanas, per metus uždirbtumėte 26 eurus. Jei platformos mokesčiai – 12 eurų, beveik pusė palūkanų išgaruotų dar nespėjus jų gauti.
Kuo ilgesnis terminas, tuo daugiau pasirinkimų
Jeigu pinigų neprireiks bent penkerius ar dešimt metų, galima svarstyti investuoti į diversifikuotus akcijų fondus ar biržoje prekiaujamus fondus – ETF. Jų ilgalaikės grąžos potencialas yra didesnis, tačiau per rinkos nuosmukį vertė gali laikinai sumažėti ir keliomis dešimtimis procentų. Todėl investicijos į akcijas netinka nei kito mėnesio sąskaitoms, nei finansinei pagalvei.
Taupymo priemones verta periodiškai peržiūrėti ir dėl besikeičiančių palūkanų normų. Po ankstesnio jų mažinimo Europos Centrinis Bankas 2026 m. birželį indėlių galimybės palūkanų normą padidino iki 2,25 proc., dėl to kilo ir EURIBOR. Tai nereiškia, kad visi bankai iškart pasiūlys didesnes palūkanas, tačiau indėlių, obligacijų ir kitų trumpalaikių priemonių grąža gali keistis. Todėl, prieš pasirenkant, verta palyginti ne tik skirtingų įstaigų pasiūlymus, bet ir skirtingas taupymo priemones.
Universalaus atsakymo, kur laikyti „perteklinius“ pinigus, nėra. Tinkamas sprendimas gali būti kelių priemonių derinys: kasdienis biudžetas – einamojoje sąskaitoje, rezervas – taupomojoje sąskaitoje, artimesniems tikslams – indėlis ar valstybės obligacijos, o ilgam laikotarpiui – diversifikuotos investicijos.
Esminis tikslas nėra kuo labiau apsunkinti prieigą prie savo pinigų ar bet kokia kaina uždirbti didžiausią grąžą. Svarbiau, kad, pažvelgus į kasdienę sąskaitą, būtų aišku, kiek iš tiesų galima išleisti, o rytojaus santaupos nebūtų painiojamos su šiandienos biudžetu.
About the Author
