Cheminio produkto etiketė nėra vien vieta prekės ženklui, naudojimo instrukcijai ir patraukliam dizainui. Informacija ant etiketės turi aiškiai įspėti apie galimus pavojus, paaiškinti, kaip produktą naudoti saugiai, ir pateikti papildomus įspėjimus, pavyzdžiui, naudoti vėdinamoje patalpoje ar kt. Todėl etiketės rengimas turėtų prasidėti ne maketavimo programoje, o nuo produkto paskirties, klasifikacijos ir dokumentų įvertinimo.
Europos Sąjungoje pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo bei pakavimo reikalavimai nurodyti reglamente Nr. 1272/2008 (CLP). Jis taikomas gamintojams, importuotojams, tolesniems naudotojams ir platintojams, kurie cheminius produktus tiekia ES rinkai. Cheminis mišinys prieš tiekiant į rinką turi būti tinkamai suklasifikuotas, paženklintas ir supakuotas.
Ženklinimas prasideda nuo klasifikavimo
Siekiant sužinoti, kokie simboliai ar įspėjimai turi būti pateikti etiketėje, būtina nustatyti produkto keliamus pavojus. Vertinama sudedamųjų dalių koncentracija, galimas poveikis žmogaus sveikatai ir aplinkai. Mišinio klasifikacija gali būti grindžiama jo sudedamųjų dalių duomenimis ir koncentracija, bandymų rezultatais bei teisės aktuose nustatytais kriterijais.
Jeigu klasifikacija atlikta netiksliai, klaidos persikelia į visą kitą dokumentaciją. Etiketėje gali atsirasti netinkama piktograma, gali trūkti svarbaus perspėjimo arba, priešingai, produktui gali būti priskirti nepagrįsti pavojai. Tai ne tik klaidina naudotoją, bet ir gali sutrikdyti produkto tiekimą rinkai.
Informacija saugos duomenų lape ir etiketėje turi sutapti
Vienas svarbiausių informacijos šaltinių rengiant ženklinimą yra saugos duomenų lapas. Jame pateikiama ne tik klasifikavimo informacija, pavojingos sudedamosios dalys, bet ir saugaus naudojimo, laikymo, pirmosios pagalbos, gabenimo ir šalinimo informacija.
Etiketė neturėtų būti rengiama atsietai nuo šio dokumento. Etiketėje nurodytos piktogramos, signalinis žodis, pavojingumo ir atsargumo frazės turi atitikti galiojančiame saugos duomenų lape pateiktą klasifikaciją. Jei keičiasi formulė ar gaunami nauji duomenys apie pavojingumą, gali tekti atnaujinti abu dokumentus. „Intra Vires“ taip pat pabrėžia, kad ženklinimo ir saugos duomenų lapo informacija turi būti tarpusavyje suderinta.
Kas turi būti pateikta etiketėje?
Konkretūs elementai etiketėje priklauso nuo produkto klasifikacijos ir taikomų teisės aktų, tačiau vieni pagrindinių yra:
- produkto identifikatorius;
- tiekėjo pavadinimas, adresas ir telefono numeris;
- pavojaus piktogramos;
- signalinis žodis;
- pavojingumo ir atsargumo frazės;
- papildoma privaloma informacija;
- kiekis pakuotėje.
CLP reglamente nurodytos ne tik pavojaus piktogramos, bet ir jų pateikimo, etiketės dydžio, teksto įskaitomumo bei informacijos išdėstymo principai. Pavojaus piktogramos, signaliniai žodžiai ir pavojingumo bei atsargumo frazės priskiriamos klasifikuojant mišinį.
Skirtingose šalyse informacija ant etikečių gali skirtis
Cheminio produkto nepakanka paženklinti tik gamintojo arba importuotojo pasirinkta kalba. Kaip numato CLP reglamento nuostatos, etiketė rašoma valstybės narės, kurioje produktas tiekiamas rinkai, valstybine kalba, jeigu atitinkama valstybė narė nenustato kitaip. Produkto tiekėjai gali etiketėse naudoti daugiau kalbų nei reikalauja valstybės narės, jeigu visomis kalbomis pateikiama ta pati informacija.
Tai ypač aktualu kuriant bendras Baltijos šalims ar kelioms ES rinkoms skirtas etiketes. Visomis kalbomis pateikiama informacija turi būti vienoda. Negalima vienoje kalbinėje versijoje praleisti pavojingumo teiginio, sumažinti atsargumo frazių ar kitaip pakeisti informacijos prasmės.
Kada etiketėje reikalingas UFI kodas?
Kai rinkai tiekiamas pavojų sveikatai ar fizinį pavojų keliantis mišinys, privaloma pateikti informaciją apsinuodijimų centrams ir sugeneruoti unikalų mišinio identifikatorių – UFI. Tai 16 ženklų kodas, susiejantis konkretų mišinį su jo sudėti ir toksikologine informacija.
UFI turi būti aiškiai matomas produkto etiketėje. Apsinuodijus šis kodas padeda specialistams greitai nustatyti mišinio sudėtį, toksikologinį pavojų, ir gauti saugiam incidento valdymui reikalingus duomenis.
Praktikoje cheminių medžiagų ženklinimas turi daug dedamųjų, tarp kurių UFI ir pranešimų teikimas apsinuodijimų centrams. Jei formulė pakeičiama, gali prireikti atnaujinti pateiktą informaciją, sugeneruoti kitą kodą ir peržiūrėti produkto etiketę.
Vien CLP reikalavimų gali nepakakti
Cheminis produktas gali patekti ir į papildomai reglamentuojamą kategoriją. Plovikliams, biocidiniams produktams, aerozoliams ar kitiems gaminiams gali būti taikomi papildomi sudėties, naudojimo, pakavimo arba informacijos pateikimo reikalavimai.
Todėl etiketės negalima rengti mechaniškai tik perkeliant informaciją iš saugos duomenų lapo. Reikia nustatyti produkto paskirtį, tipą ir išsigryninti visus jam taikomus reikalavimus. Pavyzdžiui, gali prireikti papildomų naudojimo nurodymų, specialių įspėjimų, dozavimo informacijos ar tam tikrų ženklų.
Kokios pareigos tenka tiekimo grandinės dalyviams?
Gamintojas turi užtikrinti, kad jo pagamintas produktas būtų tinkamai klasifikuotas ir paženklintas. Importuotojas, pateikiantis produktą iš trečiosios šalies ES rinkai, negali automatiškai pasitikėti užsienio tiekėjo etikete – jis turi įvertinti jos atitiktį ES reikalavimams.
Platintojas taip pat neturėtų laikyti ženklinimo vien gamintojo atsakomybe. Prieš tiekdamas produktą konkrečioje rinkoje, jis turi patikrinti, ar informacija etiketėje pateikta tinkama kalba, ar yra vietinius reikalavimus atitinkanti informacija. Visa tiekimo grandinė turi bendradarbiauti, kad galutinį naudotoją pasiektų teisingai paženklintas ir saugiai supakuotas produktas.
Tinkamas ženklinimas prasideda gerokai anksčiau nei etiketės maketavimas. Reikia atsižvelgti į sudėtį, klasifikaciją, saugos duomenų lapą, pareigą nurodyti UFI, nacionalinius reikalavimus ir konkrečiai produkto kategorijai taikomus reglamentus. Tik tuomet verta tvirtinti galutinį maketą ir pradėti ženklinti. Tai padeda išvengti pakuočių perdarymo, prekybos sustabdymo ir situacijų, kai netiksli informacija kelia pavojų produkto naudotojui.
