Lietuvos gyventojai išlieka vieni didžiausių automobilio nuosavybės šalininkų Baltijos šalyse, tačiau jų požiūris į automobilio finansavimą keičiasi. Baltijos šalių gyventojų apklausa atskleidė, kad beveik trys ketvirtadaliai lietuvių automobilius vis dar įsigyja už savo lėšas – vis tik rinkoje daugėja lankstesnių finansavimo sprendimų, o vairuotojai atidžiau skaičiuoja ne tik automobilio kainą, bet ir bendrus jo išlaikymo kaštus.
Automobilių nuomos paslaugų teikėjos „Europcar“ užsakymu atliktos Baltijos šalių gyventojų apklausos duomenimis, 74 proc. Lietuvos gyventojų savo automobilį yra įsigiję už nuosavas lėšas. Banko lizingu teigia besinaudojantys 23 proc. respondentų. Estijoje automobilius savo lėšomis teigia įsigiję 68 proc., o lizingu – beveik trečdalis vairuotojų. Latvijoje net 82 proc. respondentų automobilius yra įsigiję už savo pinigus, o lizingą rinkosi tik 14 proc. apklaustųjų.
„Automobilio nuosavybė Lietuvoje vis dar turi stiprią emocinę reikšmę – net 65 proc. žmonių svarbu būti automobilio savininku. Vis tik matome ir kitą tendenciją – žmonės skaičiuoja ne tik, kiek kainuos automobilį įsigyti, bet ir jį išlaikyti kiekvieną mėnesį. Tai skatina domėtis įvairesniais finansavimo sprendimais“, – sako „Europcar Lietuva“ vadovas Einoras Čiagus.
Pasak SEB banko Lizingo departamento vadovo Simono Norbuto, nors labai didelė dalis gyventojų automobilį renkasi pirkti už nuosavas lėšas, svarbu įvertinti ir alternatyvią šių pinigų panaudojimo vertę: „Didesnės sumos nukreipimas automobiliui gali sumažinti finansinį rezervą ar investavimo galimybes, todėl sprendimas turėtų būti vertinamas ne tik per nuosavybės, bet ir per asmeninių finansų planavimo prizmę.“
Jauniausi lietuviai – didžiausi nuosavybės šalininkai
Apklausa atskleidė ir kitą tendenciją. Gajus įsitikinimas, kad jaunesni vairuotojai yra atviresni alternatyvesniems automobilio finansavimo būdams, vis tik situacija Lietuvoje kitokia. Net 85 proc. apklaustųjų iki 29 metų teigia vairuojantys visiškai išpirktą automobilį. Palyginimui, Estijoje tokių yra 63 proc., o Latvijoje – 72 proc.
Pasak E. Čiagaus, tam įtakos gali turėti naudotų automobilių rinka, šeimos pagalba įsigyjant pirmąjį automobilį bei vis dar stiprus požiūris, kad automobilį geriausia turėti savo vardu.
„Jauni žmonės vertina lankstumą, tačiau Lietuvoje pirmasis automobilis daugiausia vis dar perkamas nuosavybėn. Vis dėlto vėliau, keičiant automobilį į naujesnį, Lietuvos žmonės dažniau pradeda svarstyti ir kitus finansavimo modelius, kurie leidžia tiksliau planuoti išlaidas bei išvengti rūpesčių dėl automobilio priežiūros ar jo pardavimo ateityje“, – pastebi „Europcar Lietuva“ vadovas.
Automobilio kaina – tik dalis visų išlaidų
S. Norbuto teigimu, viena dažniausių klaidų renkantis automobilį – vertinti tik jo kainą arba mėnesio įmoką, neįvertinant visų kitų išlaidų.
„Automobilio kaina yra tik viena bendros mėnesio naštos dalis. Reikia įvertinti ne tik lizingo įmoką, bet ir KASKO bei privalomąjį draudimą, degalus ar elektros sąnaudas, techninę priežiūrą, remontą, padangas, registracijos mokesčius ir kitus eksploatavimo kaštus. Tik skaičiuojant visas išlaidas galima objektyviai įvertinti, kiek automobilis iš tikrųjų kainuos“, – sako S. Norbutas.
Pasak jo, pirmiausia reikėtų nuspręsti ne kokio automobilio norisi, o kiek pajamų galima skirti transportui, ir tik tuomet rinktis automobilį bei finansavimo būdą. Ekspertas rekomenduoja, kad automobilio finansavimo įmoka neviršytų 10–15 proc. mėnesinių pajamų, o visi finansiniai įsipareigojimai kartu sudarytų ne daugiau kaip 30–35 proc. pajamų.
Kokį finansavimo būdą rinktis?
Nors finansinis lizingas Lietuvoje išlieka populiariausias automobilio finansavimo būdas, rinkoje daugėja alternatyvų. Per pastaruosius devynerius metus bendras SEB banko lizingo sutarčių skaičius Lietuvoje išaugo apie 84 proc., o lizingo su likutine verte – net 103 proc. Tuo pačiu vidutinis lizingo laikotarpis pailgėjo nuo 57 iki 63 mėnesių, o vidutinis lizingo gavėjo amžius padidėjo nuo 40 iki 44 metų.
Anot SEB banko atstovo, spartesnis lizingo su likutine verte augimas rodo, kad daliai klientų automobilis tampa ne ilgalaike nuosavybe, o naudojimosi paslauga, kur svarbiausi yra mėnesio kaštų kontrolė ir galimybė reguliariai atsinaujinti transporto priemonę.
„Matome, kad žmonėms svarbiau aiškiau žinoti, kiek automobilis kainuos kiekvieną mėnesį. Dėl to auga susidomėjimas sprendimais, kurie leidžia iš anksto numatyti didžiąją dalį automobilio išlaikymo išlaidų. Tokiais atvejais klientas moka ne tik už automobilį, bet ir už didesnį finansinį aiškumą ir patogumą“, – vardija E. Čiagus.
Ekspertai sutinka, kad vieno visiems tinkamiausio automobilio finansavimo būdo nėra – pasirinkimas tarp finansinio lizingo, lizingo su likutine verte ar veiklos nuomos priklauso nuo žmogaus poreikių ir ateities planų.
S. Norbuto teigimu, finansinis lizingas dažniausiai racionaliausias tiems, kurie planuoja automobilį naudoti ilgą laiką ir sutarties pabaigoje tapti jo savininku. Lizingas su likutine verte gali būti patrauklus klientams, kurie vertina mažesnes mėnesio įmokas ir planuoja automobilį po lizingo laikotarpio keisti naujesniu. Tokiu atveju svarbu iš anksto numatyti pasirinktą sutarties pabaigos scenarijų: išpirkti automobilį, jį parduoti ar keisti kitu. Veiklos nuoma ar ilgalaikė nuoma labiau tinka žmonėms, kuriems svarbiausia aiškūs mėnesio kaštai, lankstumas ir galimybė reguliariai vairuoti naujesnį automobilį nesirūpinant jo priežiūra ar būsima verte.
„Europcar“ užsakymu apklausą šių metų gegužę atliko „Norstat“. Apklausti 18–65 metų amžiaus vairuotojo pažymėjimą turintys gyventojai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Apklausoje dalyvavo 2400 žmonių, kiekvienoje šalyje – po 800 respondentų.
About the Author
