Lietuvos miškuose per pastaruosius ketverius metus pagausėjo penkių paukščių rūšių, tarp jų ir retų – juodųjų meletų, paprastųjų uldukų bei brastinių tilvikų. Tai rodo Lietuvos ornitologų draugijos ilgalaikės paukščių stebėsenos duomenys, pateikti 2025 metų ataskaitoje. Pradėtas vertinti Miško paukščių indeksas (MPI) leis tiksliau apskaityti paukščių populiacijų kaitą, pagal kurią galima identifikuoti miškų būklę.
Miško sveikatos termometras
Miško paukščiai laikomi vienu jautriausių miškų būklės rodiklių – jų gausėjimas ar nykimas visoje Europoje vertinamas kaip savotiškas gyvas termometras, atspindintis ekosistemų sveikatą. Reaguodamos į šią svarbą ir ES gamtosaugos reikalavimus, Valstybinė miškų tarnyba ir Lietuvos ornitologų draugija prieš gerą pusmetį pradėjo bendrą projektą – įprastų miško paukščių indekso (MPI) nacionalinę apskaitą.
Nors tikslūs MPI rezultatai bus aiškūs po metų ar dvejų, kai, pakartojus 2025 m. pradėtą apskaitą, bus sukaupta pakankamai duomenų, jau dabar yra užfiksuotos pirmosios tendencijos.
Be minėtų retų paukščių rūšių, miškuose padaugėjo ir raudonuodegių bei mažųjų musinukių. Tuo metu trijų rūšių – suopių, pilkųjų zylių ir riešutinių – populiacijos sumažėjo, o dar 11 stebėtų įprastų miško paukščių rūšių išlieka stabilios.
Europinės svarbos projektas
„Didėjančios populiacijos rodo, kad miškas yra geros ekologinės būklės – jame netrūksta sėklų, uogų, vabzdžių, kuriuos lesa paukščiai, jiems perėti yra tankmių, krūmynų, senų medžių, drevių. Jei gausėja sparnuočių, tai reiškia, kad tie miškų plotai nėra nualinti intensyvios žmogaus veiklos“, – pažymi Valstybinės miškų tarnybos specialistai.
Ten, kur paukščių populiacijos nyksta, miško būklė yra suprastėjusi. Ekspertų aiškinimu, paukščių mažėjimas – tai signalas, kad jiems trūksta maisto, mažėja buveinių, galbūt vyksta intensyvūs kirtimai, miškas fragmentuojamas, didėja tarša, jaučiamas žalingas klimato pokyčių ar ligų poveikis.
Šias tendencijas tiksliausiai parodys skaičiuojamas Miško paukščių indeksas. Pasak Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus Mindaugo Tarnausko, tai svarbus žingsnis įgyvendinant ES Gamtos atkūrimo reglamento reikalavimus, įpareigojančius valstybes atkurti ekosistemas – nuo dirvožemio iki biologinės įvairovės.
„Šis projektas ateityje leis objektyviai vertinti miškų ekosistemų atkūrimo pažangą“, – prognozuodamas MPI perspektyvą pažymi M. Tarnauskas.
Stebėsenos tinklas bus plečiamas
2025 m. visoje Lietuvoje MPI skaičiavimui buvo įsteigtas 41 stebėsenos maršrutas, apimantis tiek valstybinius, tiek privačius miškus. Kiekviename maršrute išskiriama po 20 paukščių stebėjimo taškų, kurie leidžia apskaitos plotą išplėsti iki 62,75 ha. Stebėseną vykdo apmokyti specialistai, naudojantys GIS technologijas ir centralizuotą duomenų bazę.
Į indekso vertinimą įtrauktos 19 įprastų dieninių miško paukščių rūšių, stebimų skirtingų tipų medynuose – pušynuose, eglynuose, beržynuose ir kituose miškuose.
Paukščiai apskaitomi du kartus per sezoną – pavasarį ir vasaros pradžioje. Išgirsti ir vizualiai pastebėti paukščiai, kuriuos galima identifikuoti, pažymimi schemoje. Fiksuojama ne tik paukščio rūšis, bet ir daugiau parametrų, kuriuos įmanoma identifikuoti: rūšis, lytis, amžius.
„Ateityje planuojame plėsti stebėsenos tinklą iki 60 maršrutų ir aktyviau pasakoti visuomenei, ką apie paukščiai mums praneša apie miškų būklę“, – sako Valstybinės miškų tarnybos Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus vedėjas Gintaras Kulbokas.
Valstybinės miškų tarnybos inf.
About the Author
