Skip to content
July 16, 2026
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Partneriai ir draugai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika
Jūsų žinių portalas!

Jūsų žinių portalas!

Primary Menu
  • Aktualijos
    • Lietuva
    • Pasaulis
  • Verslas
    • Ekonomika
    • Technologijos
    • Transportas
  • Nuomonės
  • Pramogos
  • Sportas
  • Sveikata
  • Margumynai
  • Galerijos

Per 2025 m. antrosios pakopos pensijų fonduose gyventojų sukaupta suma padidėjo daugiau nei +16,3 proc., iki 10,6 mlrd. eurų

asd January 8, 2026 5 minutes read
Per 2025 m. antrosios pakopos pensijų fonduose gyventojų sukaupta suma padidėjo daugiau nei +16,3 proc., iki 10,6 mlrd. eurų

Per 2025-uosius metus Lietuvos pensijų sistemos antrosios pakopos dalyviams pensijų fondai iš investicijų uždirbo 618 mln. Bendras pensijų fondų nuo 2004 m. uždirbtas pelnas metų pabaigoje jau viršijo 4 mlrd. eurų.

„2025-ieji pasaulio finansų rinkoms pirmiausia įsiminė dėl metų pradžioje JAV paskelbtų kontraversiškų ekonominių sprendimų, susijusių su tarifų politika. Rinkos nusidažė raudonai, bet netrukus situacija stabilizavosi ir, sugrįžę į augimo kelią, pernykščius metus Lietuvos pensijų fondai bendrai užbaigė su +6,1 proc. vidutiniu pelnu“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Vaidotas Rūkas.

Pasak jo, net ir nemenkų iššūkių kėlusiais metais pensijų fondų valdytojai pademonstravo patikimumą ir Lietuvos gyventojų turtą pagausino beveik 620 mln. eurų, o antrosios pakopos pensijų fondų sugeneruota svertinė investicinė grąža beveik dvigubai viršijo gruodžio mėn. Valstybės duomenų agentūros skelbtą 3,2 proc. išankstinį infliacijos įvertį.

Ilgalaikiai rezultatai – akivaizdi nauda

Skaičiuojant nuo 2019 m., kai antroje pakopoje senuosius fondus pakeitė gyvenimo ciklo fondai, per septynerius metus iki 2025 m. pabaigos jie jau yra sugeneravę teigiamą +86,6 proc. investicinę grąžą.

„Gyvenimo ciklo fondų rezultatai aiškiai rodo, kad struktūriniai sprendimai pensijų sistemoje duoda apčiuopiamą naudą – net ir per sudėtingus laikotarpius ilgalaikė grąža išlieka reikšminga ir stabiliai lenkia infliaciją. Ilgalaikė beveik 90 proc. siekianti grąža nėra tik teorinis skaičius – tai reali vertė žmonių pensijų sąskaitose, kuri tiesiogiai prisideda prie didesnio finansinio saugumo senatvėje“, – pabrėžia V. Rūkas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal pensijų fondų rezultatus Lietuva jau kelerius pastaruosius metus patenka tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) lyderių. Pavyzdžiui, 2024 m. Lietuvos pensijų fondų uždirbta investicinė grąža daugiau nei trigubai viršijo EBPO vidurkį ir pagal šį rodiklį tarp visų bloko valstybių Lietuva buvo trečioje vietoje.

2025 m. pabaigoje vidutinis II pakopos pensijų fondų dalyvis buvo sukaupęs apie 7,3 tūkst. eurų, iš kurių maždaug 2,6 tūkst. eurų sudarė investicijų grąža. Vien per 2025 metus vidutinė investicinė grąža siekė 432 eurus.

„Ilgalaikio kaupimo rezultatai dar ryškesni. Jei vertintume, kad gyventojas pensijų kaupime dalyvauja nuo pat reformos pradžios 2004 metų ir visą laikotarpį uždirbo vidutinį šalies darbo užmokestį bei kaupė akcijų pensijų fonde, tai jo sukaupta suma šiai dienai būtų apie 19,5 tūkst. eurų. Jo uždirbtas pelnas iš investicijų per 2025 m. būtų 1,4 tūkst. eurų, o per visą laikotarpį nuo 2004-ųjų – apie 8,7 tūkst. eurų“, – LIPFA atliktais skaičiavimais dalijasi V. Rūkas.

Pasak jo, toks ryškus skirtumas susidaro dėl to, kad ne visi 1,4 mln. dalyvių kaupia nuo pat pradžių: dalis prisijungė gerokai vėliau, dalis kaupimą yra sustabdę, dalis – emigravę iš Lietuvos.

Pensijų fondų rezultatai pagal amžiaus grupes

Analizuojant pagal amžiaus grupes, pernai geriausią rezultatą demonstravo 37–50 m. amžiaus grupės („Pensija 1982–1988“ ir „Pensija 1975–1981“) fondai, per 2025 m. paaugę +6,8 proc. Kukliausias rezultatas, +3,5 proc. fiksuotas konservatyviame „Turto išsaugojimo fonde“.

Nuo 2019 m. net ir konservatyviausio investavimo – „Turto išsaugojimo fonde“ – sukauptas Lietuvos gyventojų turtas yra padidėjęs beveik penktadaliu, arba +17,7 proc. Per tą patį laikotarpį net trijų fondų – „Pensija 1975–1981“, „Pensija 1982–1988“ bei „Pensija 1989–1995“ – dalyviai savo turtą jau yra padvigubinę: atitinkamai +106,3 proc., +104,7 proc. ir +102,4 proc.

„Nedaug nuo trijų daugiausiai išaugusių gyvenimo ciklo fondų atsilieka ir dabartinių 23–29 metų amžiaus grupės, fondo „Pensija 1996-2002“ dalyviai – jų turto investicinė grąža nuo 2019 m. siekia +98,8 proc. Vyriausiųjų dalyvių – gimusių 1974 m. ir anksčiau – pensijų fondų rezultatai kuklesni, nes, artėjant pensiniam amžiui ir siekiant apsaugoti gyventojų turtą, investicijų rizika mažinama ir investuojama vis į saugesnius instrumentus“, – komentuoja V. Rūkas.

Trečiosios pakopos pensijų fondai 2025 m. fiksavo +6 proc. bendrą svertinį vidurkį. Labiausiai, +6,5 proc., per praėjusius metus augo didesnės akcijų dalies fondai. Mišraus investavimo fondų vertės 2025 m. išaugo +5,2 proc., o mažesnės rizikos fondų augimas sudarė +3,6 proc.

Bendra trečiosios pakopos fonduose Lietuvos gyventojų sukaupto turto vertė 2025 m. pabaigoje viršijo 528 mln. eurų ir per metus išaugo beveik +30 proc., nuo 408 mln. eurų 2024 m. pabaigoje.

Ką žada 2026-ieji?

Pagrindinis šių metų Lietuvos pensijų sistemos įvykis – pernai priimti ir nuo šių metų sausio 1 d. įsigalioję įstatymų pakeitimai: atsisakyta automatinio įtraukimo į antrąją pakopą, artimiausius dvejus metus galima pasitraukti iš antrosios pakopos be jokių papildomų sąlygų, gyventojams taip pat suteikta galimybė dalį antrosios pakopos fonduose sukauptų lėšų atsiimti sunkiai susirgus ar nesulaukus pensinio amžiaus, padidinta vienkartinės išmokos sulaukus pensijos riba, lankstesnis įmokų mokėjimas.

LIPFA vadovas V. Rūkas įsitikinęs, kad dėl priimtų pakeitimų pasitikėjimas Lietuvos pensijų sistema išaugs.

„Reikia pripažinti, kad dalis dabar antroje pensijų sistemos pakopoje esančių Lietuvos gyventojų iš jos pasitrauks. Tačiau tikiu, kad žmones realiai pasiekusios lėšos leis įsitikinti, kad pensijų fonduose sukauptas turtas ir sugeneruotas investicinis prieaugis yra realus. Augant visuomenės finansiniam raštingumui ir vis didesnei daliai žmonių suvokiant asmeninę atsakomybę ir būtinybę pasirūpinti savo senatve, manau, jog galiausiai šis procesas turės teigiamą poveikį tiek bendram pasitikėjimui Lietuvos pensijų sistema, tiek ir žmonių apsisprendimui kaupti papildomai“, – sako V. Rūkas.

Jis primena, kad antrosios pakopos pensijų fondai šiuo metu yra vienintelis investicinis instrumentas Lietuvoje, prie kurio aktyviai prisideda ir valstybė, papildomai kiekvienam kaupiančiajam kas mėnesį pridedanti po 1,5 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio didėjimą, kiekvienam antroje pakopoje papildomai kaupiančiam žmogui valstybė 2026 m. pridės maždaug 400 eurų.

„Pensijų fondai į šiuos metus įžengė pasiruošę įvairiems scenarijams – su pakankamu likvidumu ir atsakingai subalansuotais portfeliais. Todėl net ir daliai žmonių nusprendus pasitraukti, tai neturės neigiamos įtakos likusių dalyvių pensijų kaupimui ar ilgalaikei investicinei grąžai“, – apibendrina V. Rūkas.

About the Author

81cd9cc2c669f0ec1238bd3fdce43f10b4411da6e11672ce86a3c187e95921ca?s=96&d=mm&r=g Žinių portalas Aktualijos

asd

Administrator

View All Posts

Post navigation

Previous: L. Rimgailės kreminis makaronų „Carbonara“ receptas: gaminant rinkosi sveikesnę alternatyvą
Next: Kviečia į šeimų savaitgalį su Kempiniuku Plačiakelniu: nemokamos pramogos Vilniaus „Akropolyje“

Related News

Ministro patarėja A. Burkovskienė su Latvijos vidaus reikalų ministru lankėsi Švenčionių pasienio užkardoje
2 minutes read

Ministro patarėja A. Burkovskienė su Latvijos vidaus reikalų ministru lankėsi Švenčionių pasienio užkardoje

asd July 16, 2026 0
Klaipėdos licėjaus abiturientai pasiekė išskirtinių rezultatų: vienas mokinys pelnė penkis, kitas – keturis šimtukus
4 minutes read

Klaipėdos licėjaus abiturientai pasiekė išskirtinių rezultatų: vienas mokinys pelnė penkis, kitas – keturis šimtukus

asd July 16, 2026 0
Lietuvos ir Švedijos premjerai: daugiau bendradarbiavimo – daugiau saugumo mūsų šalims
1 minute read

Lietuvos ir Švedijos premjerai: daugiau bendradarbiavimo – daugiau saugumo mūsų šalims

asd July 16, 2026 0

Kategorijos

  • Aktualijos
  • Atrinkta
  • Ekonomika
  • Margumynai
  • Pramogos
  • Rekomenduojama
  • Sportas
  • Sveikata
  • Technologijos
  • Tendencijos
  • Transportas
  • Verslas

Naujausi

  • Ministro patarėja A. Burkovskienė su Latvijos vidaus reikalų ministru lankėsi Švenčionių pasienio užkardoje
    Ministro patarėja A. Burkovskienė su Latvijos vidaus reikalų ministru lankėsi Švenčionių pasienio užkardoje
    Vidaus reikalų ministro patarėja Ana Burkovskienė Vilniuje susitiko su oficialaus vizito į Lietuvą atvykusiu Latvijos vidaus reikalų ministru
  • Finansų viceministras konferencijoje: „Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai vienas svarbiausių prioritetų bus ES konkurencingumo didinimas“
    Finansų viceministras konferencijoje: „Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai vienas svarbiausių prioritetų bus ES konkurencingumo didinimas“
    Finansų viceministras Januš Kizenevič, dalyvaudamas Užsienio reikalų ministerijoje surengtoje diskusijoje, pabrėžia, kad Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai 2027
  • Vyriausybė patvirtino dienpinigių mažinimo tvarkos pakeitimus – kas keisis nuo spalio 1 d.?
    Vyriausybė patvirtino dienpinigių mažinimo tvarkos pakeitimus – kas keisis nuo spalio 1 d.?
    Vyriausybė patvirtino dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo pakeitimus, kurie įsigalioja nuo spalio 1 d. Jie turėtų užbaigti
  • Tyrimas: kas antras Lietuvos e. pirkėjas nori galimybės rinktis aplinkai draugiškesnį pristatymą
    Tyrimas: kas antras Lietuvos e. pirkėjas nori galimybės rinktis aplinkai draugiškesnį pristatymą
    Naujausio tarptautinio „DPD“ tyrimo „E. barometras“ duomenimis, pusei (50 proc.) reguliariųjų Lietuvos interneto pirkėjų svarbu turėti galimybę rinktis
  • Sutriko mokėjimai – kaip elgtis? Pataria Lietuvos bankas
    Sutriko mokėjimai – kaip elgtis? Pataria Lietuvos bankas
    Mokėjimai yra tapę neatskiriama kasdienybės dalimi. Atsiskaitome grynaisiais, mokėjimo kortelėmis ar pervedimais – taip, kaip mums patogiau. Tačiau

Jus sudomins

Ministro patarėja A. Burkovskienė su Latvijos vidaus reikalų ministru lankėsi Švenčionių pasienio užkardoje
2 minutes read

Ministro patarėja A. Burkovskienė su Latvijos vidaus reikalų ministru lankėsi Švenčionių pasienio užkardoje

asd July 16, 2026 0
Finansų viceministras konferencijoje: „Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai vienas svarbiausių prioritetų bus ES konkurencingumo didinimas“
2 minutes read

Finansų viceministras konferencijoje: „Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai vienas svarbiausių prioritetų bus ES konkurencingumo didinimas“

asd July 16, 2026 0
Vyriausybė patvirtino dienpinigių mažinimo tvarkos pakeitimus – kas keisis nuo spalio 1 d.?
4 minutes read

Vyriausybė patvirtino dienpinigių mažinimo tvarkos pakeitimus – kas keisis nuo spalio 1 d.?

asd July 16, 2026 0
Tyrimas: kas antras Lietuvos e. pirkėjas nori galimybės rinktis aplinkai draugiškesnį pristatymą
3 minutes read

Tyrimas: kas antras Lietuvos e. pirkėjas nori galimybės rinktis aplinkai draugiškesnį pristatymą

asd July 16, 2026 0
© %year% Jūsų žinių portalas | MoreNews by AF themes.
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Partneriai ir draugai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika
Jūsų žinių portalas!
Manage Consent
To provide the best experiences, we use technologies like cookies to store and/or access device information. Consenting to these technologies will allow us to process data such as browsing behavior or unique IDs on this site. Not consenting or withdrawing consent, may adversely affect certain features and functions.
Functional Always active
The technical storage or access is strictly necessary for the legitimate purpose of enabling the use of a specific service explicitly requested by the subscriber or user, or for the sole purpose of carrying out the transmission of a communication over an electronic communications network.
Preferences
The technical storage or access is necessary for the legitimate purpose of storing preferences that are not requested by the subscriber or user.
Statistics
The technical storage or access that is used exclusively for statistical purposes. The technical storage or access that is used exclusively for anonymous statistical purposes. Without a subpoena, voluntary compliance on the part of your Internet Service Provider, or additional records from a third party, information stored or retrieved for this purpose alone cannot usually be used to identify you.
Marketing
The technical storage or access is required to create user profiles to send advertising, or to track the user on a website or across several websites for similar marketing purposes.
  • Manage options
  • Manage services
  • Manage {vendor_count} vendors
  • Read more about these purposes
View preferences
  • {title}
  • {title}
  • {title}