Gamybos linija, pati įspėjanti apie gresiantį gedimą. Siunta, kurios kelionę galima stebėti realiu laiku nuo sandėlio iki gavėjo durų. Nuotekų valymo sistema, kuri ne tik valo, bet ir generuoja energiją.
Tai – ne tolimos vizijos, o šiandienos pramonės realybė, paremta išmaniosiomis technologijomis. Kauno kolegijos tyrėjas, mokslininkas doc. dr. Žydrūnas Kavaliauskas pastebi, kad verslai vis dažniau remiasi duomenimis, kurie padeda sprendimus priimti greičiau ir tiksliau.
Perrašo verslo taisykles
Mokslininko teigimu, išmaniosios technologijos transformuoja pramonės sektorių iš pamatų ir suteikia verslui naujas galimybes.
„Jos iš esmės keičia tai, kaip veikia įmonės. Dirbtinis intelektas, daiktų internetas (angl. Internet of Things, IoT) ir duomenų analizė leidžia pereiti nuo tradicinio, reakcija paremto valdymo prie prognozėmis ir duomenimis grįstų sprendimų. Tuomet įmonių rezultatai yra lengviau numatomi ir efektyvesni“, – aiškina doc. dr. Ž. Kavaliauskas.
Tai reiškia, kad įmonės gali iš anksto numatyti ir reaguoti į problemas – dar prieš joms paveikiant svarbius procesus: „Pavyzdžiui, naudojant sensorius ir analitinius modelius galima nuolat stebėti įrangos būklę ir nustatyti galimus gedimus dar prieš jiems įvykstant. Tai leidžia išvengti brangių prastovų ir optimizuoti priežiūros darbus.“
Pasak jo, taip pat labai svarbu tai, kad sprendimų priėmimas tampa labiau pagrįstas realaus laiko duomenimis, todėl verslai gali greičiau prisitaikyti prie rinkos pokyčių, efektyviau valdyti išteklius ir gerinti klientų aptarnavimą.
Doc. dr. Ž. Kavaliauskas pastebi, kad didžiausias išmaniųjų sistemų potencialas atsiskleidžia ten, kur procesai sudėtingi, o duomenų – itin daug.
„Viena svarbiausių sričių yra gamyba, kur kuriamos išmaniosios gamyklos. Jos leidžia automatizuoti procesus ir sumažinti žmogiškųjų klaidų tikimybę. Energetikos sektoriuje, ypač dirbant su atsinaujinančiais energijos šaltiniais, išmaniosios sistemos padeda prognozuoti energijos gamybą ir subalansuoti tinklus. Saulė ir vėjas – nepastovūs šaltiniai, todėl pažangios technologijos čia tiesiog būtinos“, – teigia mokslininkas.
Jis pažymi, kad logistikos srityje technologijos leidžia optimizuoti tiekimo grandines ir transportavimo maršrutus, o aplinkosaugos srityje – efektyviau naudoti išteklius ir mažinti taršą. Galiausiai visa tai susiveda į vieną: didesnis efektyvumas, mažesnės sąnaudos ir sprendimai, kuriuos galima priimti lengviau ir tiksliau nei bet kada anksčiau.
Technologijos žmogui ir gamtai: greičiau, saugiau, tvariau
Į namus gaunant siuntą ar maisto užsakymą retai pagalvojame, kiek technologijų slypi už to sklandaus proceso. Kauno kolegijos tyrėjas akcentuoja, kad inovacijos ženkliai prisideda prie siuntų saugumo ir logistikos.
„Tai jaučiame kiekvieną kartą, kai laukiame svarbios siuntos ar užsakymo internetu – nuo sandėlio iki mūsų durų kelias tampa sklandesnis, greitesnis ir saugesnis. Naujausios technologijos leidžia pasiekti naują logistikos lygį. Naudojant išmanius sensorius ir sekimo sistemas galima realiu laiku stebėti siuntų judėjimą ir jų būklę“, – aiškina doc. dr. Ž. Kavaliauskas.
Tai ypač svarbu jautrioms prekėms, pavyzdžiui, maistui ar vaistams, kur būtina kontroliuoti temperatūrą ar kitus aplinkos parametrus.
„Dirbtinis intelektas padeda analizuoti didelius duomenų kiekius. Jis, pagal eismo sąlygas, orus ar kitus veiksnius sudaro efektyvesnius maršrutus, todėl sumažina vėlavimų tikimybę, o pristatymas tampa tikslesnis. Be to, skaitmeniniai sprendimai mažina dėl žmogaus veiksmų atsirandančių klaidų skaičių, gerina skaidrumą ir didina klientų pasitikėjimą“, – sako tyrėjas.
Pasak mokslininko, dar vienas svarbus pranašumas – technologijos logistikoje mažina neigiamą poveikį aplinkai. Tai pajausime ilgalaikėje perspektyvoje.
Kita svarbi pokyčių sfera – nuotekų valymas. Čia, pažymi doc. dr. Ž. Kavaliauskas, vis dažniau naudojami pažangūs sensoriai, kurie leidžia realiu laiku stebėti vandens kokybę ir greitai reaguoti į pokyčius. Dirbtinis intelektas padeda optimizuoti valymo procesus, parenkant efektyviausius veikimo režimus ir mažinant energijos sąnaudas.
„Tai ypač svarbu, nes nuotekų valymas yra energijai gana imlus procesas. Taip pat džiaugiuosi, kad vis daugiau dėmesio skiriama žiedinės ekonomikos principams. Tuomet iš nuotekų išgaunamos naudingos medžiagos arba energija, pavyzdžiui, biogazas“, – sako tyrėjas.
Anot jo, inovatyvūs metodai leidžia efektyviau išvalyti vandenį, sumažinti poveikį aplinkai bei prisidėti prie tvarumo tikslų įgyvendinimo: kuriama nauda tiek gamtai, tiek žmogui.
Verslo ir mokslo sinergija – būtina siekiant ilgalaikio progreso
Nepaisant sėkmės, didėjančio technologijų prieinamumo, mokslininkas pabrėžia: Lietuvoje išmaniųjų technologijų integravimas vis dar nevienalytis. Tai ypač jaučia startuolių sektorius.
„Startuoliai dažnai yra lankstesni, greičiau priima naujoves ir eksperimentuoja su naujais sprendimais. Tačiau praktika rodo, kad jiems dažnai trūksta finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Didesnės įmonės turi daugiau galimybių investuoti į technologijas, tačiau jų struktūros dažnai yra sudėtingesnės, todėl pokyčiai vyksta lėčiau“, – sako docentas.
Jis pastebi, kad čia gelbsti Europos Sąjungos finansavimo programos ir bendradarbiavimas su mokslo institucijomis. Ši parama padeda mažesnėms įmonėms diegti inovacijas: „Mano požiūriu, bendra tendencija yra pozityvi, nes vis daugiau organizacijų supranta technologijų svarbą konkurencingumui.“
Tyrėjas įsitikinęs: bendradarbiavimas su akademine bendruomene – vienas svarbiausių inovacijų variklių: „Tokios partnerystės leidžia įmonėms ne tik greičiau išbandyti naujas technologijas, bet ir kurti sprendimus, pritaikytus konkretiems verslo poreikiams.“
To rezultatas – sinergija tarp mokslo ir verslo, kuri yra būtina siekiant ilgalaikio technologinio progreso.
About the Author
