Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) siūlant įstatymu įpareigoti mokyklas iki kitų mokslo metų parengti tvarkas dėl telefonų naudojimo mokymo procese, dalis ugdymo įstaigų sprendimą šiuo klausimu jau yra priėmusios savarankiškai. Naudojimąsi mobiliaisiais telefonais apribojusių mokyklų atstovai pripažįsta, kad toks žingsnis pasiteisino – sumažinus moksleivių prie skaitmeninių įrenginių praleidžiamą laiką, pastebima, kad jiems tampa lengviau susikaupti, megzti draugystes ir tobulinti bendravimo įgūdžius.
Pasak ilgametę patirtį turinčios pedagogės ir Vilniaus humanistinės mokyklos direktorės Sonatos Petraitienės, skaitmeninė higiena yra būtina ugdymo proceso dalis, mat laiką be telefono mokykloje leidžiantys moksleiviai lengviau ugdo savidiscipliną, kūrybiškumą, mokosi bendrauti su bendraamžiais bei mokytojais.
„Telefonų naudojimo ribojimas mokykloje nėra draudimas, o aiškių ribų nustatymas. Mūsų tikslas – sudaryti sąlygas mokymuisi, paremtam gyvu santykiu, dėmesiu ir buvimu procese. Tokia aplinka yra naudinga visai mokyklos bendruomenei ir padeda išlaikyti ugdymo kokybę“, – sako S. Petraitienė.
Poveikis pastebimas akivaizdžiai
Tokią tvarką mokykla taiko nuo pat jos įkūrimo 2015 m. Pasak mokyklos direktorės, tai nuo pat pradžių suformavo visai kitokį, lėtesnį ir kokybiškesnį pamokų ritmą bei suteikė daugiau erdvės moksleivių tarpusavio bendravimui, ryšio su mokytojais kūrimui.
„Jei vaikui per pamokas prireikia susisiekti su tėvais ar atvirkščiai, tai padaryti visada padeda klasės auklėtojas ar mokyklos administracija. Problemų šiuo klausimu nėra. Tiesa, vyresnių klasių moksleiviams, nuo 10 ar 11 klasės, jau leidžiame naudotis telefonais, tiesiog kaip su suaugusiais žmonėmis susitariame, kad jie to nedarys per pamokas. Bet mažesniems yra labai svarbu, kad būdami mokykloje jie visą dėmesį skirtų pamokoms“, – teigia S. Petraitienė.
Mokyklos vadovė pažymi, kad naudojimasis telefonais mokantis yra vienas pagrindinių dėmesį blaškančių dirgiklių. Todėl jų ribojimas pamokų metu yra itin svarbus – tai sudaro sąlygas mokiniams lengviau susikaupti, geriau įsisavinti medžiagą, aktyviau įsitraukti į ugdymo veiklas.
„Mokymasis be telefonų ypač svarbu jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams, kurių socialiniai įgūdžiai dar tik formuojasi“, – akcentuoja S. Petraitienė.
Ne mažiau reikšmingas ir moksleivių psichologinės gerovės aspektas – sumažėjus nuolatiniam informacijos srautui, pranešimų kiekiui bei socialinių tinklų naudojimui, mokiniai lengviau susitelkia į tai, kas vyksta čia ir dabar.
Privalumas ir mokytojams
Telefonų naudojimo ribojimas pamokų metu kuria palankesnes sąlygas ne tik mokymosi, bet ir mokymo procesui. Pasak S. Petraitienės, mokykloje dirbantys mokytojai pastebi, kad ribojant naudojimąsi telefonais, pamokos tampa sklandesnės ir nuoseklesnės – sumažėja pertraukimų dėl pranešimų, skambučių ar filmavimo, tiek moksleiviams, tiek mokytojams lengviau laikytis suplanuoto ritmo, mažiau laiko tenka skirti drausminimui.
Ji pažymi, kad vaikams dėmesingiau susitelkiant į mokymosi procesą stiprėja grįžtamasis ryšys, mokytojui lengviau pastebėti mokinių reakcijas, ar jie supranta dėstomas temas.
„Tai gerokai palengvina darbą mokytojui, kai nebereikia kiekvienos pamokos metu aiškinti taisykles dėl telefono naudojimo. Mokytojas paprasčiausiai remiasi bendru mokyklos susitarimu, todėl jam nebereikia kariauti dėl mokinių dėmesio ir jis gali susikaupti darbui“, – sako S. Petraitienė.
About the Author
