Nuovargis, silpnumas, slenkantys plaukai ar suprastėjusi koncentracija dažnai aiškinami stresu, įtampa ar miego trūkumu. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad šie simptomai gali būti susiję su geležies stoka, kuri neretai lieka ilgą laiką nepastebėta. Pasak medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojo hematologo Kazimiero Maneikio, vien pradėti vartoti geležies papildus ne visuomet pakanka – svarbiausia išsiaiškinti, kodėl organizmui pradėjo trūkti geležies.
„Pacientai neretai nustemba, kai pradėjus vartoti papildus geležies atsargos neatsistato. Geležies apykaitą organizme lemia daugybė veiksnių – svarbu ir tai, kiek geležies gauname su maistu ar papildais, ir kiek jos organizmas pajėgia pasisavinti, taip pat – kiek geležies organizmas sunaudoja. Todėl pirmiausia reikia stengtis suprasti, kodėl atsirado geležies atsargų trūkumas“, – sako K. Maneikis.
Pasak gydytojo, geležis būtina hemoglobino – baltymo, pernešančio deguonį į audinius – gamybai. Kai geležies atsargos mažėja, pradeda varginti bendras silpnumas, prastėja fizinis pajėgumas, gali atsirasti dusulys fizinio krūvio metu, galvos svaigimas, sunkiau susikaupti. Tačiau šie simptomai retai iš karto susiejami su geležies stoka.
„Žmogus gali ilgą laiką jaustis prasčiau ir tai paaiškinti stresu, įtampa ar miego trūkumu. Organizmas prie pokyčių prisitaiko palaipsniui, todėl simptomai ilgą laiką gali būti neryškūs“, – aiškina hematologas.
Geležies trūkumas dar nereiškia mažakraujystės
K. Maneikis atkreipia dėmesį, kad geležies trūkumas ir mažakraujystė nėra tas pats. Iš pradžių organizme ima sekti geležies atsargos, tačiau hemoglobino kiekis dar gali išlikti normalus. Tik vėliau, kai geležies nebeužtenka hemoglobino gamybai, išsivysto geležies stokos mažakraujystė (anemija).
„Dažnai pacientai mano, kad jei hemoglobinas normalus – problemos nėra. Tačiau geležies atsargos gali būti gerokai sumažėjusios dar iki išsivystant mažakraujystei. Todėl vien hemoglobino rodiklio nepakanka – būtina įvertinti ir feritino kiekį bei kitus geležies apykaitos rodiklius“, – sako „Hila“ gydytojas.
Anot jo, svarbu suprasti ir tai, kad normalūs bendro kraujo tyrimo rezultatai geležies stokos atmesti negali. Dėl šios priežasties žmonėms, kuriuos ilgą laiką vargina nuovargis ar kiti būdingi simptomai, kartais prireikia išsamesnių laboratorinių tyrimų.
Jis taip pat priduria, kad žmonės neretai orientuojasi į serumo geležies rodiklį, nors vertinant geležies atsargas kur kas daugiau informacijos suteikia feritino tyrimas.
Geležies pasisavinimą lemia kasdieniai įpročiai
„Hila“ gydytojo teigimu, tam, kad organizmui netrūktų geležies, neužtenka jos gauti su maistu – ji turi būti tinkamai pasisavinama. Tam įtakos turi tiek maisto produktų kilmė, tiek kasdieniai įpročiai.
„Gyvūninės kilmės produktuose esanti hemo geležis pasisavinama gerokai lengviau nei augalinės kilmės produktuose esanti trivalentė geležis. Todėl žmonėms, kurie nevartoja mėsos ar kitų gyvūninės kilmės produktų, verta daugiau dėmesio skirti visavertei mitybai“, – sako gydytojas.
Jo teigimu, geležies pasisavinimą gerina vitaminas C, todėl geležies turinčius produktus ar papildus naudinga vartoti kartu su vaisiais ar daržovėmis. Tuo metu kava ir arbata, geriamos tuo pačiu metu, gali sumažinti geležies įsisavinimą.
„Kava ir arbata gali reikšmingai sumažinti geležies pasisavinimą, todėl rekomenduojama jas vartoti bent 1–2 valandas prieš geležies preparatą arba po jo“, – pažymi K. Maneikis.
Anot gydytojo, konsultacijų metu vis dar tenka girdėti bandymų geležies stoką įveikti vien keičiant mitybą ar vartojant nereceptinius papildus, tačiau tokios priemonės ne visada padeda, jei organizme geležies atsargos jau yra gerokai išsekusios.
Jeigu papildai neveikia, būtina ieškoti priežasties
Pasak hematologo, ne visada problemą pavyksta išspręsti pakeitus preparatą ar padidinus jo dozę. Jei geležies atsargos neatsistato, svarbiausia išsiaiškinti, kodėl gydymas neduoda laukiamo rezultato.
„Geležies preparatai skiriasi savo forma, doze ir tuo, kaip juos toleruoja organizmas. Vienam pacientui tinkamas preparatas kitam gali būti mažiau veiksmingas arba sukelti nepageidaujamų reakcijų, todėl gydymas visada parenkamas individualiai“, – sako K. Maneikis.
Anot jo, geležies trūkumą gali lemti nepakankamas jos kiekis maiste, sutrikęs pasisavinimas, gausios menstruacijos, nėštumas, lėtinis kraujavimas iš virškinamojo trakto ar tam tikros virškinimo sistemos ligos.
„Aiškinantis geležies stokos priežastį, taip pat visada įvertiname, ar pacientui nėra nustatyta Helicobacter pylori (H. pylori) infekcija. Ji gali sutrikdyti geležies pasisavinimą, nes pakeičia skrandžio rūgštingumą, svarbų šio mikroelemento įsisavinimui, be to pati bakterija naudoja geležį savo augimui. Jei infekcija anksčiau buvo diagnozuota, svarbu įsitikinti, kad bakterija sėkmingai išgydyta, o jei pacientas dar nebuvo tirtas – nukreipiame ištyrimui, ypač tais atvejais, kai geležies atsargos neatsistato nepaisant tinkamo gydymo“, – pabrėžia K. Maneikis.
Geležies stokos gydymas reikalauja nuoseklios stebėsenos
Gydytojas pastebi, kad praktikoje vis dar pasitaiko atvejų, kai pacientai į specialistus kreipiasi gerokai per vėlai – tuomet geležies stoka jau būna sukėlusi ryškių sveikatos sutrikimų ir reikšmingai pabloginusi gyvenimo kokybę.
„Jeigu geležies atsargos neatsistato arba greitai vėl sumažėja, vien keisti preparatą ar didinti jo dozę nepakanka. Tokiais atvejais būtina ieškoti priežasties, nes geležies stoka kartais tampa pirmuoju virškinimo sistemos ligų, lėtinio kraujavimo ar pasisavinimo sutrikimų požymiu“, – pabrėžia K. Maneikis.
Jis atkreipia dėmesį, kad didesnę riziką susidurti su geležies stoka turi moterys, ypač patiriančios gausesnį kraujavimą menstruacijų metu, nėščiosios, vaikai ir paaugliai, taip pat žmonės, kurių mityba ribota ar kurie serga virškinimo sistemos ligomis.
Pasak gydytojo, gydant geležies stoką dažnai neužtenka vien paskirti preparatą – svarbu stebėti, kaip kinta rodikliai, ir įsitikinti, kad gydymas duoda laukiamą rezultatą.
„Dažnai tikimasi, kad užteks kelis mėnesius pavartoti geležies preparatus ir problema bus išspręsta. Tačiau geležies stokos gydymas yra procesas – svarbu stebėti, kaip atsistato geležies atsargos, ir įsitikinti, kad pašalinta pati jų sumažėjimo priežastis. Priešingu atveju problema gali kartotis“, – sako K. Maneikis.
Priklausomai nuo nustatytos priežasties, gydant geležies stoką gali prireikti kelių specialistų bendradarbiavimo. Pavyzdžiui, moterims, kurių geležies stoką lemia gausios menstruacijos, kartu su hematologu gali būti reikalinga ir ginekologo konsultacija, o įtariant kraujavimą iš virškinamojo trakto – gastroenterologo ištyrimas.
About the Author
