Šiandien telefonas jau tapęs įprastu apsipirkimo palydovu: jame ne tik turime pirkinių sąrašą, bet ir fotografuojame dominančias prekes, vaizdo skambučiu tariamės su šeimos nariais. Tačiau socialiniuose tinkluose daugėjant parduotuvėse kuriamų vaizdo įrašų, prekybos tinklas „Iki“ primena, kad nors parduotuvė ir yra vieša vieta, joje galioja tam tikros taisyklės. Ką parduotuvėje filmuoti galima, o kas jau peržengia ribas?
„Gyvename socialinių medijų laikais – daugelis nori kurti turinį, dalytis savo kasdienybe, ir tai visiškai natūralu. Tačiau norint kurti turinį viešoje vietoje, būtina žinoti taisykles. Svarbu suprasti, kad tai negali pažeisti kitų žmonių teisių ar trikdyti parduotuvės darbo“, – sako Gintarė Kitovė, „Iki“ komunikacijos vadovė.
Kada filmavimas nekelia problemų?
„Iki“ atstovė pažymi, kad paprastai problemų nekelia įprastos kasdienės situacijos, kai pirkėjai apsipirkdami naudojasi telefono kamera.
„Parduotuvė yra bendruomenės vieta, kur susitinka kaimynai, kartu apsiperka draugai ir šeimos. Natūralu, kad čia žmonės telefonu įamžina įvairias kasdienes akimirkas – fotografuoja norimas įsigyti prekes, artimiesiems siunčia renkamo torto nuotrauką ar vaizdo skambučiu derina pirkinių krepšelį. Paaugliai neretai fotografuoja naujus užkandžius, dar nematytas naujienas, pavyzdžiui, korėjietišką produkciją, darosi asmenukes, įamžina drabužių derinius ar prie parduotuvės laukiančius šuniukus. Jei tai netrukdo kitiems, nepažeidžia žmonių privatumo ir parduotuvės tvarkos, tokios situacijos yra įprasta kasdienybės dalis“, – sako G. Kitovė.
Svarbiausia taisyklė – viešinant ar skelbiant filmuotą medžiagą neturi būti aiškiai matomi žmonės, kurie tam nedavė sutikimo. Jeigu filmuojamas ir viešinamas draugas ar šeimos narys, kuris tam neprieštarauja, tai yra viena situacija. Tačiau nepažįstamų pirkėjų ar darbuotojų veidų, jų reakcijų, kitų veiksmų be jų sutikimo viešinti negalima.
Ko parduotuvėje filmuoti negalima?
Vienas svarbiausių dalykų, kurį turi žinoti pirkėjai ir turinio kūrėjai – parduotuvės darbuotojai ir pirkėjai nėra vieši asmenys. Todėl skelbti jų atvaizdų socialiniuose tinkluose be sutikimo negalima.
„Kartais klaidingai manoma, kad jei vieta vieša, joje galima filmuoti ir viešinti bet ką. Tačiau darbuotojas, stovintis prie kasos, dėliojantis prekes ar padedantis pirkėjui, nėra viešas asmuo. Tas pats galioja ir kalbant apie kitus pirkėjus – nesvarbu, ar jie vaikai, ar suaugusieji. Jų veidai, pokalbiai ar kitos asmeninės situacijos neturi būti paverčiamos turiniu socialiniams tinklams be jų sutikimo“, – pabrėžia G. Kitovė.
Svarbu atskirti du dalykus – žmogaus atsitiktinį patekimą į kadrą ir tikslingą jo filmavimą bei vaizdo paviešinimą. Jei filmuojant prekę ar kalbantis vaizdo skambučiu fone trumpam pasirodo praeinantis pirkėjas, tai nėra tas pats, kas specialiai filmuoti konkretų žmogų, fiksuoti jo reakcijas ir įrašą skelbti socialiniuose tinkluose.
Pagal LR Civilinį kodeksą, fizinio asmens nuotrauka, vaizdo įrašas ar kita medžiaga negali būti viešinama be jo sutikimo, jei nėra teisėto pagrindo. Pažeidus šią teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, atsiranda pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Be to, Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas nustato, kad asmens atvaizdas laikomas asmens duomenimis. Tai reiškia, kad paviešinus vaizdo įrašą plačiai auditorijai socialiniuose tinkluose, gali būti peržengiamos asmeninio naudojimo ribos. Tokiais atvejais žmogus, kurio atvaizdas paviešintas be sutikimo, turi teisę kreiptis į atsakingas institucijas su skundu.
Kai kuriais atvejais gali tekti įsikišti ir policijai
Visai kita situacija, kai siekiant sukurti vaizdo įrašą imamasi veiksmų, kurie kelia pavojų, trikdo viešąją tvarką ar pažeidžia kitų žmonių teises.
„Turinio kūrimas negali tapti priedanga priekabiavimui ar chuliganiškam elgesiui. Jei sąmoningai provokuojami darbuotojai ar pirkėjai, trukdoma jiems dirbti ir apsipirkti, triukšmaujama ar gadinamos prekės bei parduotuvės inventorius, tokie veiksmai nėra priimtini. Prekių gadinimas – tai ne tik, pavyzdžiui, mėtomos prekės ar skriejantys kiaušiniai, kaip plačiai nuskambėjusiame vaizdo įraše, bet ir pažeidžiamos pakuotės, iš jų išimamos prekės ar kitaip sugadinamas jų turinys. Tokiais atvejais turės įsikišti apsauga ar net gali būti kviečiama policija“, – pabrėžia G. Kitovė.
Ką svarbu prisiminti prieš įsijungiant kamerą parduotuvėje?
Norint filmuoti ar fotografuoti parduotuvėje, verta vadovautis keliomis paprastomis taisyklėmis:
- nefilmuokite ir neviešinkite darbuotojų ir kitų pirkėjų veidų be jų sutikimo – jie nėra vieši asmenys;
- netrukdykite darbuotojams dirbti ir kitiems pirkėjams apsipirkti, jų neprovokuokite, nežeminkite ir nesityčiokite;
- negadinkite prekių, lentynų, vežimėlių ar kito parduotuvės inventoriaus;
- jeigu abejojate – geriau paklauskite, ar galima filmuoti konkrečioje situacijoje;
- atsiminkite, kad trikdant viešąją tvarką veiksmus gali nutraukti apsaugos darbuotojai, o rimtesniais atvejais gali būti kviečiama policija.
About the Author
