Kompiuterio kainą šiandien vis labiau lemia ne tik procesorius, ekranas ar prekės ženklas. Vis svarbesni tampa komponentai, apie kuriuos pirkėjai dažnai nė nesusimąsto – operatyvioji atmintis ir duomenų kaupikliai. Būtent jų paklausą pasaulyje augina dirbtinio intelekto (DI) plėtra, duomenų centrų poreikiai ir įmonių įrangos atnaujinimas.
Pastaraisiais mėnesiais technologijų rinkoje vis daugiau dėmesio sulaukia RAM ir SSD kainų pokyčiai. RAM, arba operatyvioji atmintis, yra laikina kompiuterio „darbo erdvė“, nuo kurios priklauso, kaip sklandžiai veikia programos. SSD, arba spartusis duomenų kaupiklis, lemia, kaip greitai įsijungia kompiuteris, atsidaro programos ir įrašomi failai.
Pasak Audriaus Valantino, „ACC Distribution“ Periferijos ir PC komponentų skyriaus vadovo, šiuos pokyčius svarbu vertinti ne kaip pavienį technikos pabrangimą, o kaip platesnį technologijų rinkos ciklą.
„Atminties komponentų kainos įprastai juda bangomis, tačiau šį kartą pokyčius ypač stipriai veikia DI infrastruktūros augimas. Kai dalis gamybinių pajėgumų nukreipiama į pažangesnius sprendimus, įprastesnių komponentų pasiūla tampa jautresnė. Todėl pirkėjams svarbu vertinti ne tik kainą, bet ir tiekimo terminus, prieinamumą bei planuojamą įrenginio naudojimo laiką“, – sako A. Valantinas.
Kodėl brangsta atminties komponentai?
Didžiausi pokyčiai šiuo metu matomi DRAM ir NAND „Flash“ atminties rinkose. DRAM, arba dinaminė operatyvioji atmintis, naudojama kompiuterių, serverių ir darbo stočių RAM moduliuose. NAND „Flash“ yra duomenis išsauganti atmintis, naudojama SSD kaupikliuose, išmaniuosiuose telefonuose ir kituose įrenginiuose.
„Šių komponentų paklausą augina keli procesai vienu metu. DI sistemoms reikia galingų serverių ir didelių duomenų centrų, kuriuose naudojami didžiuliai atminties kiekiai. Tuo pat metu įmonės keičia senesnius kompiuterius naujesniais, pritaikytais šiuolaikinėms operacinėms sistemoms, saugumo reikalavimams ir didesniam našumui“, – aiškina A. Valantinas.
Jis priduria, kad rinkai įtakos turi ir gamintojų investicijos į HBM, arba didelio pralaidumo atmintį. HBM (angl. High Bandwidth Memory) naudojama DI serveriuose, kuriems reikia itin greitai apdoroti didelius duomenų kiekius. Šios technologijos gamyba glaudžiai susijusi su DDR5, naujos kartos operatyviąja atmintimi, todėl būtent DDR5 sprendimuose kainų pokyčiai pastaruoju metu juntami labiausiai.
Kartu rinkai įtakos turi ir geopolitikos, prekybos apribojimų bei tiekimo grandinių veiksniai. Nors logistika šiandien stabilesnė nei pandemijos laikotarpiu, komponentų prieinamumas vis dar priklauso nuo pasaulinių gamybos ir prekybos sprendimų.
Kodėl brangimas matomas ne iš karto?
Komponentų kaina yra tik viena galutinio produkto savikainos dalis, todėl jos pokyčiai ne visada iškart matomi parduotuvėse. Gamintojai ir platintojai dalį spaudimo amortizuoja per ilgalaikes tiekimo sutartis, išankstinius užsakymus, atsargų valdymą ir alternatyvius tiekimo kanalus.
„Dėl to vartotojų rinkoje kainų pokyčiai dažniausiai pasirodo palaipsniui. Vis dėlto, jei atminties komponentų kainos aukštesnės išlieka ilgesnį laiką, jų poveikis ilgainiui atsispindi ir galutiniuose produktuose – nešiojamuosiuose kompiuteriuose, SSD kaupikliuose, darbo stotyse ar serveriuose“, – pažymi A. Valantinas.
Lietuvoje pokyčius greičiau pajus verslas
Lietuva yra Europos technologijų rinkos dalis, todėl pasaulinės tendencijos anksčiau ar vėliau pasiekia ir vietos platintojus, prekybininkus bei pirkėjus. Pirmiausia pokyčius dažniausiai pajunta verslas ir viešasis sektorius, nes čia perkami didesni įrangos kiekiai, o pirkimai planuojami iš anksto.
Elvino Stipino, „ACC Distribution“ Produktų verslui skyriaus vadovo, teigimu, viešajame sektoriuje situacija jautresnė dėl viešųjų pirkimų procedūrų. Jos užtrunka, o biudžetai dažnai būna patvirtinti dar iki rinkos pokyčių. Jei per tą laiką įranga pabrangsta, suplanuota suma gali nebeatitikti realaus poreikio.
„Įstaiga gali būti suplanavusi konkretų kompiuterių ar serverių kiekį, tačiau pasikeitus kainoms už tą pačią sumą įsigyja mažiau įrangos nei planavo. Kai kuriais atvejais kiekis gali sumažėti 30–50 proc., tenka laukti ilgesnio tiekimo arba iš naujo skelbti konkursą. Tai veikia ne tik biudžetą, bet ir projektų terminus bei organizacijos technologinį pasirengimą“, – pastebi E. Stipinas.
Kodėl maža pradinė kaina gali suklaidinti?
Pasak E. Stipino, viena dažniausių klaidų – rinktis minimalią komplektaciją vien dėl mažesnės pradinės kainos. Toks sprendimas gali atrodyti racionalus pirkimo dieną, tačiau po kelerių metų per mažas RAM kiekis, ribota duomenų saugykla ar trumpesnis programinės įrangos palaikymas tampa priežastimi, kodėl įrenginys pasensta greičiau nei fiziškai susidėvi.
„Programos, operacinės sistemos ir dirbtinio intelekto funkcijos kasmet tampa reiklesnės, todėl šiandien pakankama konfigūracija ateityje gali tapti ribojančiu veiksniu. Renkantis techniką verta skaičiuoti ne tik pirkimo kainą, bet ir visą naudojimo laikotarpį, galimą likutinę vertę bei atnaujinimo poreikį ateityje. Kokybiški komponentai, pakankama našumo atsarga ir ilgesnis programinės įrangos palaikymas dažnai leidžia įrenginiu naudotis ilgiau ir išlaikyti didesnę jo vertę antrinėje rinkoje“, – pažymi E. Stipinas.
Pasak jo, dabartinė situacija nėra priežastis stabdyti pirkimus ar laukti neapibrėžto kainų stabilizavimosi. Ji veikiau rodo, kad technologijų atnaujinimą verta planuoti anksčiau, ypač jei kalbama apie verslo kompiuterius, serverius ar didesnius viešojo sektoriaus projektus.
„Technologijų rinkoje laimi tie, kurie planuoja į priekį. Atminties komponentų paklausos augimas rodo ne tik kainų spaudimą, bet ir platesnį pokytį – pereiname prie galingesnių, duomenimis ir DI paremtų sprendimų. Todėl svarbiausia ne baimintis pokyčių, o priimti sprendimus, kurie bus tvarūs ilgiau nei vieną pirkimo ciklą“, – apibendrina E. Stipinas.
About the Author
