Įmonėms, nukentėjusioms nuo nusikalstamų veikų, gali atsiverti platesnės galimybės ginti savo teises baudžiamosiose bylose – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, pagal kurią nukentėjusiuoju baudžiamajame procese gali būti pripažintas tik fizinis asmuo. Dėl tokio reguliavimo verslai, net ir patyrę žalą dėl sukčiavimo, turto pasisavinimo ar kitų nusikalstamų veikų, negali įgyti tokio paties procesinio statuso kaip žmogus. Pasak teisės firmos „Sorainen“ advokatės dr. Ugnės Nasvytės, šis klausimas svarbus įmonėms, kurios baudžiamosiose bylose siekia ne vien žalos atlyginimo, bet ir realios įtakos bylos eigai.
„Nusikalstamos veikos įmonei gali sukelti tiesioginę finansinę žalą, sutrikdyti veiklą, paveikti reputaciją ir santykius su partneriais ar investuotojais. Tačiau pagal dabartinį reguliavimą tokia įmonė negali dalyvauti byloje taip plačiai kaip nukentėjusysis – ji gali pareikšti civilinį ieškinį, bet jos teisės lieka susietos daugiausia su žalos atlyginimo klausimu“, – sako U. Nasvytė.
Kodėl civilinio ieškovo teisių gali nepakakti
Pagal šiuo metu galiojantį Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnį nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Juridinis asmuo į šią sąvoką nepatenka, net jei nusikalstama veika jam padarė aiškiai apskaičiuojamą finansinę žalą ar sukėlė kitų reikšmingų padarinių.
Tokiu atveju įmonė baudžiamojoje byloje gali dalyvauti tik civilinio ieškovo teisėmis. Tai leidžia kelti žalos atlyginimo klausimą, tačiau civilinio ieškovo statusas nėra tapatus nukentėjusiojo statusui.
„Nukentėjusysis gali ne tik reikalauti žalos atlyginimo, bet ir plačiau dalyvauti byloje – pilna apimti teikti prašymus, dalyvauti įrodinėjime, ginčyti sprendimus, kelti klausimus dėl veikos kvalifikavimo. Civilinis ieškovas tokias teises įgyvendina tik tiek, kiek jos susijusios su konkrečiu ieškiniu. Todėl įmonė, kuri faktiškai patyrė žalą, gali atsidurti siauresnėje procesinėje padėtyje nei tokioje pačioje situacijoje atsidūręs fizinis asmuo“, – aiškina U. Nasvytė.
Verslui ši skirtis ypač reikšminga bylose dėl sukčiavimo, turto pasisavinimo, kredito ar investicijų iššvaistymo, nesąžiningų veiksmų prieš įmonę ar kitų ekonominio pobūdžio nusikalstamų veikų. Nuo to, kaip byloje nustatomos aplinkybės, kaip kvalifikuojama veika ir kokie procesiniai sprendimai priimami, gali priklausyti ne tik žalos atlyginimo realumas, bet ir įmonės reputacinė bei komercinė padėtis.
„Jeigu įmonė tampa sukčiavimo auka, jai svarbu ne vien prisiteisti žalą. Jai svarbu, kad būtų tinkamai įvertintos nusikalstamos veikos aplinkybės, kad byla nebūtų nutraukta nepagrįstai, kad sprendimai atspindėtų realų padarytos žalos pobūdį. Dabartinis reguliavimas tokią įmonę pastato į silpnesnę padėtį ginant savo interesus“, – pažymi advokatė.
Teisinis paradoksas
U. Nasvytės teigimu, dabartinė situacija kelia klausimų ir dėl platesnio teisinio nuoseklumo. Lietuvos baudžiamoji teisė pripažįsta, kad juridinis asmuo gali būti baudžiamosios atsakomybės subjektas – įmonė gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn, jai gali būti skiriamos bausmės ar kiti ribojimai. Tačiau kai nusikalstama veika padaro žalą pačiai įmonei, baudžiamajame procese ji negali būti pripažinta nukentėjusiąja.
„Tai sukuria sunkiai paaiškinamą skirtį. Baudžiamoji teisė juridinį asmenį mato kaip galimą atsakomybės subjektą, tačiau baudžiamasis procesas jo nelaiko nukentėjusiuoju, kai žala padaroma jam pačiam. Verslo požiūriu tokia situacija atrodo nenuosekli“, – sako „Sorainen“ advokatė.
Pasak jos, problema nėra nauja. Diskusijų dėl juridinių asmenų pripažinimo nukentėjusiaisiais baudžiamajame procese Lietuvoje būta ir anksčiau, tačiau realių pokyčių iki šiol nepriimta. Tuo metu daugelyje kitų kontinentinės teisės valstybių juridiniai asmenys gali turėti nukentėjusiojo statusą baudžiamajame procese.
Kokį klausimą kelia LAT
LAT nagrinėtoje byloje kilo klausimas, ar dabartinis reguliavimas, kai juridinis asmuo negali būti pripažintas nukentėjusiuoju vien dėl įstatymo formuluotės, neprieštarauja Konstitucijai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
Teismas, kreipdamasis į Konstitucinį Teismą, kelia klausimą dėl galimos teisės spragos: įstatymas suteikia nukentėjusiojo statusą fiziniams asmenims, tačiau neapima juridinių asmenų, nors šie taip pat gali patirti turtinę ar neturtinę žalą dėl nusikalstamos veikos.
„Čia susikerta keli esminiai principai – asmenų lygiateisiškumas, teisė į veiksmingą teisminę gynybą ir teisinės valstybės reikalavimas, kad reguliavimas būtų nuoseklus. Jei žmogus ir įmonė dėl nusikalstamos veikos patiria tokio pat pobūdžio turtinę žalą, kyla pagrįstas klausimas, kodėl jų galimybės baudžiamojoje byloje turėtų skirtis taip reikšmingai“, – komentuoja U. Nasvytė.
Konstituciniam Teismui pripažinus, kad dabartinis reguliavimas neatitinka Konstitucijos, įstatymų leidėjui tektų keisti Baudžiamojo proceso kodeksą ir aiškiau apibrėžti juridinių asmenų procesines teises tokiose bylose.
Kas keistųsi verslui
Jeigu būtų sudaryta galimybė juridinius asmenis pripažinti nukentėjusiaisiais baudžiamajame procese, įmonės galėtų veiksmingiau ginti savo poziciją bylose, kuriose pačios patyrė žalą. Tai būtų aktualu įvairaus dydžio verslams – nuo įmonių, nukentėjusių nuo darbuotojų ar partnerių nesąžiningų veiksmų, iki bendrovių, patyrusių žalą dėl sukčiavimo, neteisėto turto perleidimo ar kitų ekonominių nusikaltimų.
Pasak U. Nasvytės, įmonė pati dažnai geriausiai žino, kokie dokumentai, vidiniai procesai ar komerciniai ryšiai yra svarbūs konkrečiai bylai. Jei ji procese dalyvauja tik ribotai, dalis reikšmingos informacijos gali likti neišnaudota arba nepakankamai įvertinta. Tai gali turėti įtakos ir bylos baigčiai, ir žalos atlyginimo galimybėms.
Platesnis procesinis statusas būtų svarbus ir reputacinės rizikos valdymui. Ekonominių nusikaltimų bylose viešai formuojamas bylos kontekstas gali paveikti santykius su klientais, finansuotojais, investuotojais ar verslo partneriais.
„Šis LAT kreipimasis iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip siauras procesinis ginčas dėl vienos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Tačiau jo reikšmė platesnė: kalbama apie tai, ar įmonė, patyrusi žalą dėl nusikalstamos veikos, valstybės akyse yra pilnavertė nukentėjusioji, ar tik civilinio ieškinio pareiškėja savo pačios byloje“, – apibendrina U. Nasvytė.
About the Author
