Dirbtinio intelekto (DI) bumas negrįžtamai pakeitė kūrybines industrijas, o technologinė pažanga vis dažniau susiduria su teisinėmis ir moralinėmis dilemomis. Lietuvos mokslo tarybos (LMT) organizuotoje nacionalinėje konferencijoje „Naujoji karta su LMT“ pristatytas tyrimas iškėlė esminį klausimą: ar generatyvinis DI tampa inovacija, ar nevaldoma technologine entropija, griaunančia pačius autorystės pamatus ir ateinančia į kiekvieno šiuolaikinio kūrėjo kasdienybę?
Vilniaus dailės akademijos (VDA) Klaipėdos fakulteto studentas Tomas Bičkus atliko ir konferencijoje pristatė mokslinį-praktinį tyrimą „Dirbtinis intelektas. Inovacija, grėsmė ar technologinė entropija: plagiato, autorių teisių ir moralės dilemos“ (vadovas – doc. Martynas Lapas). Tai tapo platforma, leidžiančia per mokslo ir dizaino prizmę pažvelgti į tai, kas dažnai lieka nematoma už gražių algoritmų sugeneruotų vaizdų.
Skaitmeninis plagiatas: teisiniai įrankiai nespėja paskui technologijas
Tyrimo metu didžiausias dėmesys buvo skirtas teisinio reguliavimo spragoms, kurias atveria generatyvinis DI. Eksperimentai su mašininiu mokymusi atskleidė, kad dabartiniai intelektinės nuosavybės įstatymai nepajėgia apsaugoti kūrėjų. DI įrankiai sugeba pasisavinti ir modifikuoti autorinius darbus taip, kad teisiškai tampa beveik neįmanoma įrodyti pirminės autorystės. Tai sukuria pilkąją zoną, kurioje svetimas intelektinis turtas paverčiamas masinio vartojimo produktu, o patys kūrėjai lieka be teisinio užnugario ir finansinio bei moralinio atlygio.
Nors šiais metais įsigaliojantis Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto aktas (EU AI Act) bando spręsti šią krizę įvesdamas privalomą DI turinio žymėjimą bei įpareigodamas didžiųjų modelių kūrėjus viešinti treniravimui naudojamų autorinių duomenų suvestines, praktinis šių taisyklių veikimas, kūrėjų kasdienybėje, vis dar lieka atviras iššūkis.
Mokslo ir meno sinergija: vizualizuoti nematomas grėsmes
Kaip paaiškinti visuomenei ir patiems kūrėjams pavojų, kurio negalima fiziškai paliesti? Čia esminį vaidmenį suvaidino mokslo ir vizualiojo meno sinergija. Tyrimo pagrindu sukurta meninė instaliacija leido žiūrovams tiesiogiai patirti skaitmeninę entropiją – procesą, kai informacija virsta chaosu.
Eksperimento metu vizualiai pademonstruota, kaip veikia DI mašininis mokymasis ir kas nutinka, kai žmogaus kūryba įtraukiama į algoritmų sūkurį. Pagrindinė, šį procesą atskleidžianti, meninė instaliacija buvo pristatyta Klaipėdoje, o supaprastinta jos versija eksponuota Vilniaus dailės akademijoje vykusio tyrimo pristatymo metu. Šis kūrinys tapo tiltu tarp sudėtingų technologinių procesų ir emocinio suvokimo, padedančiu pamatyti, kaip lengvai skaitmeninėje erdvėje išplaunamas individualumas.
Mokslinis atsakas į globalius iššūkius
Vilniuje vykusioje Lietuvos mokslo tarybos (LMT) konferencijoje „Naujoji karta su LMT“ tarp daugiau nei šimto tyrėjų darbų buvo pristatytas VDA Klaipėdos fakulteto studento Tomo Bičkaus ir darbo vadovo doc. Martyno Lapo projektas. Šis tyrimas iliustruoja tendenciją, kai menas ir dizainas naudojami kaip kritinio tyrimo įrankiai, padedantys diagnozuoti technologines krizes skaitmeninėje erdvėje.
Renginyje pristatytas ir leidinys „Studentų moksliniai tyrimai 2026“, kuriame publikuojamos konferencijos pranešimų santraukos. Šis rinkinys atspindi šiuolaikinio mokslo temų įvairovę bei jaunųjų tyrėjų akademinį potencialą. Leidinyje pateikiami darbai apima platų sričių spektrą: nuo hibridinių grėsmių Baltijos jūroje, žaliojo smegenų plovimo ir skaitmeninės dezinformacijos analizės iki biomedicininių inovacijų, pažangių technologijų, tvarumo sprendimų bei dirbtinio intelekto taikymo.
Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMT LT), sutarties Nr.: S-ST-25-94.
About the Author
