Skip to content
July 17, 2026
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Partneriai ir draugai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika
Jūsų žinių portalas!

Jūsų žinių portalas!

Primary Menu
  • Aktualijos
    • Lietuva
    • Pasaulis
  • Verslas
    • Ekonomika
    • Technologijos
    • Transportas
  • Nuomonės
  • Pramogos
  • Sportas
  • Sveikata
  • Margumynai
  • Galerijos

Regionai grįžta į žaidimą: stiprėja pramonė, bet darbdaviams prireiks daugiau nei atlyginimo

asd January 7, 2026 5 minutes read
Regionai grįžta į žaidimą: stiprėja pramonė, bet darbdaviams prireiks daugiau nei atlyginimo

Remiantis CVbankas.lt darbo rinkos apžvalga už III metų ketvirtį, Panevėžyje darbdaviai jau siūlo 16 proc. didesnius atlyginimus, nei tikisi kandidatai, ir šiuo rodikliu lenkia net Kauną, o Šiauliuose auga tiek atlygio lūkesčiai, tiek konkurencija dėl talentų. Rodikliai aiškūs: regionų rinka bręsta, atlyginimai kyla, darbo sąlygos gerėja. Tačiau didžiausias klausimas išlieka tas pats – ar užteks žmonių? Inžinerinės pramonės atstovai vieningai sutaria, kad kvalifikuotų technikų ir inžinierių trūkumas šiandien yra ne tik iššūkis, bet ir struktūrinė kliūtis augimui.

Trūkumas ryškiausias ten, kur potencialas didžiausias

„Darbuotojų trūkumas jaučiamas visoje Lietuvoje, bet regionuose, iš kurių jaunimas dažniau išvyksta mokytis ar dirbti į didmiesčius ar užsienį, trūkumas dar ryškesnis“, – sako Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA vadovas Darius Lasionis.

Pasak jo, šią situaciją lemia ne vienas, o keli paraleliai veikiantys veiksniai: senstanti darbo jėga, jaunimo migracija į didmiesčius ar užsienį, inertiška švietimo sistema ir dar nepakankamai stiprus technologinių profesijų įvaizdis. Tačiau viskas nėra taip blogai, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pasak D. Lasionio, rinkoje šmėžuoja teigiamų pokyčių:

„Vis daugiau įmonių supranta, kad vien laukti, kol kažkas „atves“ naujus specialistus, nebepakanka. Jos pačios imasi iniciatyvos: bendradarbiauja su profesinio mokymo centrais, kuria savo mokymo programas, steigia mokymo akademijas, įrenginėja mokyklose technologines klases. Šis požiūrio pokytis – nuo pasyvumo prie veikimo – tampa vis labiau matomas ir, svarbiausia, duoda rezultatų“, – teigia D. Lasionis.

Tam pritaria ir pats verslas. Vienos didžiausių metalo apdirbimo įmonių Lietuvoje „Iremas“ vadovas Edmundas Damaševičius sako, kad nors kvalifikuotų darbuotojų trūkumas išlieka, situacija po truputį gerėja – jauni žmonės vis dažniau atsigręžia į inžinerines kryptis kaip į stabilias ir perspektyvias karjeras.

Verslas iš laukiančio tampa kuriančiu

„Mes patys perėjome prie kryptingo, nuoseklaus darbo su jaunimu. Šiuo metu bendradarbiaujame su KTU, profesinėmis mokyklomis ir vietos gimnazijomis, kuriame aiškią praktikos programą, kuri leistų studentams gauti tikrą patirtį, o mums – įvertinti būsimus talentus, aktyviau rodome įmonės kasdienybę, modernius projektus ir realias karjeros istorijas, stipriname darbdavio identiteto komunikaciją, nes jauni specialistai šiandien renkasi ne tik vietą dirbti, bet ir kultūrą, kurioje nori būti“, – sako E. Damaševičius.

Visos šios kryptys, kaip tikina „Iremas“ vadovas, yra nuosekliai integruotos į jų darbdavio komunikacijos strategiją, orientuotą keisti jaunų žmonių požiūrį į inžinerines profesijas regionuose. Būtent jaunieji specialistai, pasak E. Damaševičiaus, renkasi dirbti ten, kur jaučiasi matomi, girdimi ir reikalingi, o ne tik priimti į darbą. Tai dera su sektoriaus tendencijomis, kurias stebi darbdavio identiteto agentūros „DID Moons“ partnerė ir strategė Justina Darulytė. Ji tikina, kad būtent šis perėjimas nuo deklaracijų prie veikimo yra brandžiausia darbdavio identiteto forma:

„Regionai šiandien daro labai teisingus žingsnius – investuoja į patrauklų darbdavio identitetą, kuris keičia darbuotojų požiūrį į tai, kas yra gera darbo vieta. Atlyginimas yra bazinė sąlyga, tačiau sprendimą dažniau lemia karjeros perspektyvos, darbo kultūra, vadovų požiūris, galimybė matyti savo darbo prasmingumą. O ir pati rinka seniausiai pasikeitė – verslas nebegali sėdėti rankų sudėjęs ir laukti, kol švietimo sektorius pats vienas suformuos kompetentingus ir noru trykštančius specialistus – dalis, gavę kvalifikaciją, išeis į didmiesčius, o kita pusė gal net nesirinks profesinio kelio, jei jis jiems neatrodys perspektyvus ir patrauklus“, – teigia J. Darulytė.

Paklausta, ar, jos nuomone, švietimo sektorius turi tikėtis verslo pagalbos, ar visgi tai yra papildomos iniciatyvos reikalaujantis žingsnis iš verslų pusės, J. Darulytė neslepia – tai nebe papildoma iniciatyva, o strateginė būtinybė.

„Sunku pasakyti, kaip šie santykiai turėtų vystytis utopijoje, bet galime matyti tai, kas vyksta dabar: švietimui reikia ne rėmėjų, o partnerių. Šis bendradarbiavimas padeda kurti būsimiems inžinieriams praktines patirtis dar mokymosi metu: praktika, mentorystė, projektai, kuriuose studentai sprendžia realius verslo iššūkius… Visa tai tampa galinga darbdavio identiteto priemone, leidžiančia regionų verslams nebesivaržyti vien atlygiu, o kryptingai laimėti konkurencinę kovą dėl talentų“, – kalba „DID Moons“ partnerė ir strategė.

Kas iš tikrųjų traukia jaunus žmones?

Brandaus darbdavio identiteto svarbą pabrėžia ir LINPRA vadovas. Jo teigimu, neužtenka įmonei turėti gražų logotipą, norint, kad čia įsidarbintų jaunimas. Šiandien darbdavio identitetą apibrėžia tai, kaip organizacija ugdo žmones visais jų karjeros etapais. Talentų auginimas, kompetencijų stiprinimas ir ilgalaikio ryšio su darbuotojais kūrimas tampa ne papildoma veikla, o tiesiogine investicija į organizacijos ateitį.

„Įmonės, kurios investuoja į darbuotojų ugdymą, dalyvauja švietimo iniciatyvose, formuoja savo sektoriaus įvaizdį, tampa ne tik patraukliais darbdaviais, bet ir svarbiais regioninės ekosistemos kūrėjais“, – teigia D. Lasionis.

Stiprėjantis regionų darbo užmokestis ir gerėjanti infrastruktūra atveria galimybes, tačiau tik darbdavio identitetas gali šias galimybes paversti realiai užpildytomis darbo vietomis. Visi trys pašnekovai sutaria, kad verslai turi siekti kurti bendruomenę, kurioje darbuotojas matytų prasmę likti ir augti. Ir tai ilgalaikis procesas, reikalaujantis tiek investicijų, tiek resursų.

About the Author

81cd9cc2c669f0ec1238bd3fdce43f10b4411da6e11672ce86a3c187e95921ca?s=96&d=mm&r=g Žinių portalas Aktualijos

asd

Administrator

View All Posts

Post navigation

Previous: Kristina Ruseckienė. Nauji metai – nauji įpročiai. Pagrindinės 2026-ųjų investavimo taisyklės
Next: „Inbalance grid“ elektros pernai įkrovė 50-iai tūkst. kelionių iš Vilniaus į Nidą

Related News

Klaipėdos Universiteto rektoriui – Latvijos valstybės apdovanojimas
1 minute read

Klaipėdos Universiteto rektoriui – Latvijos valstybės apdovanojimas

asd July 17, 2026 0
Klaipėdos rajonas kviečia diasporos vaikus poilsiauti vasaros stovyklose
2 minutes read

Klaipėdos rajonas kviečia diasporos vaikus poilsiauti vasaros stovyklose

asd July 17, 2026 0
Kaune iškilę ženklai leis lengviau atpažinti UNESCO pasaulio paveldo teritoriją
3 minutes read

Kaune iškilę ženklai leis lengviau atpažinti UNESCO pasaulio paveldo teritoriją

asd July 17, 2026 0

Kategorijos

  • Aktualijos
  • Atrinkta
  • Ekonomika
  • Margumynai
  • Pramogos
  • Rekomenduojama
  • Sportas
  • Sveikata
  • Technologijos
  • Tendencijos
  • Transportas
  • Verslas

Naujausi

  • Pirmąjį 2026 m. pusmetį „Urbo“ banko pelnas augo beveik penktadaliu
    Pirmąjį 2026 m. pusmetį „Urbo“ banko pelnas augo beveik penktadaliu
    Pirmąjį šių metų pusmetį „Urbo“ bankas uždirbo 3,4 mln. eurų grynojo pelno – 17,2 proc. daugiau nei per
  • Mirė Lietuvos monetų kalyklos vienas iš įkūrėjų Viktoras Miltakis
    Mirė Lietuvos monetų kalyklos vienas iš įkūrėjų Viktoras Miltakis
    Po sunkios ligos naktį iš liepos 15-osios į 16-ąją mirė vienas iš Lietuvos monetų kalyklos įkūrėjų ir pirmasis
  • Kodėl baltymų dabar tiek daug? Gydytojas paaiškino, ar ši tendencija pagrįsta
    Kodėl baltymų dabar tiek daug? Gydytojas paaiškino, ar ši tendencija pagrįsta
    Pastaraisiais metais parduotuvių lentynose gerokai padaugėjo daug baltymų turinčių produktų – nuo gėrimų ir putėsių iki sūrių, desertų
  • Klaipėdos Universiteto rektoriui – Latvijos valstybės apdovanojimas
    Klaipėdos Universiteto rektoriui – Latvijos valstybės apdovanojimas
    Liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Klaipėdos universiteto rektoriui prof. dr. Artūrui Razbadauskui įteiktas Latvijos Respublikos Pripažinimo kryžius.
  • Iki soties ir iki pergalės: didžiajam futbolo vakarui – 3 lengvi ir skanūs Lietuvos futbolininkų receptai
    Iki soties ir iki pergalės: didžiajam futbolo vakarui – 3 lengvi ir skanūs Lietuvos futbolininkų receptai
    Didysis futbolo sezonas pasiekė kulminaciją – sekmadienį Pasaulio futbolo čempionato finalas prie ekranų suburs milijonus sirgalių. O kur

Jus sudomins

Pirmąjį 2026 m. pusmetį „Urbo“ banko pelnas augo beveik penktadaliu
3 minutes read

Pirmąjį 2026 m. pusmetį „Urbo“ banko pelnas augo beveik penktadaliu

asd July 17, 2026 0
Mirė Lietuvos monetų kalyklos vienas iš įkūrėjų Viktoras Miltakis
2 minutes read

Mirė Lietuvos monetų kalyklos vienas iš įkūrėjų Viktoras Miltakis

asd July 17, 2026 0
Kodėl baltymų dabar tiek daug? Gydytojas paaiškino, ar ši tendencija pagrįsta
4 minutes read

Kodėl baltymų dabar tiek daug? Gydytojas paaiškino, ar ši tendencija pagrįsta

asd July 17, 2026 0
Klaipėdos Universiteto rektoriui – Latvijos valstybės apdovanojimas
1 minute read

Klaipėdos Universiteto rektoriui – Latvijos valstybės apdovanojimas

asd July 17, 2026 0
© %year% Jūsų žinių portalas | MoreNews by AF themes.
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Partneriai ir draugai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika
Jūsų žinių portalas!
Manage Consent
To provide the best experiences, we use technologies like cookies to store and/or access device information. Consenting to these technologies will allow us to process data such as browsing behavior or unique IDs on this site. Not consenting or withdrawing consent, may adversely affect certain features and functions.
Functional Always active
The technical storage or access is strictly necessary for the legitimate purpose of enabling the use of a specific service explicitly requested by the subscriber or user, or for the sole purpose of carrying out the transmission of a communication over an electronic communications network.
Preferences
The technical storage or access is necessary for the legitimate purpose of storing preferences that are not requested by the subscriber or user.
Statistics
The technical storage or access that is used exclusively for statistical purposes. The technical storage or access that is used exclusively for anonymous statistical purposes. Without a subpoena, voluntary compliance on the part of your Internet Service Provider, or additional records from a third party, information stored or retrieved for this purpose alone cannot usually be used to identify you.
Marketing
The technical storage or access is required to create user profiles to send advertising, or to track the user on a website or across several websites for similar marketing purposes.
  • Manage options
  • Manage services
  • Manage {vendor_count} vendors
  • Read more about these purposes
View preferences
  • {title}
  • {title}
  • {title}