Po sprendimo leisti gyventojams atsiimti dalį antroje pensijų pakopoje sukauptų lėšų, daugelis suskubo pasinaudoti šia galimybe. Vis dėlto dalis žmonių pinigus atsiėmė neturėdami aiškaus plano, kur juos panaudos – lėšos tiesiog liko einamosiose sąskaitose. Ekspertų teigimu, tai rodo, kad sprendimus dėl pensijos santaupų ne visada lemia konkretūs finansiniai tikslai. Kartais juos paskatina noras sumažinti neapibrėžtumo jausmą ar elgtis taip, kaip elgiasi aplinkiniai.
Kaip atskirti racionalų sprendimą nuo emocinio impulso ir kodėl prieš priimant sprendimą verta įvertinti ne tik šiandienos poreikius, bet ir ilgalaikes pasekmes, pasakoja psichologė Jovita Kriukelytė ir „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.
Sprendimas su planu ar dėl ramybės šiandien?
Galimybė atsiimti dalį pensijai sukauptų lėšų daugeliui tapo proga greitai pagerinti savo finansinę situaciją. Visgi psichologė atkreipia dėmesį, kad prieš priimant tokį sprendimą svarbu suprasti, kas jį iš tiesų lemia – aiškus poreikis ar emocinis impulsas.
„Jeigu žmogus gali aiškiai įvardyti, kam jam reikalingos šios lėšos ir kokiu tikslu jis jas atsiima, tai gali būti visiškai pagrįstas sprendimas. Gali būti sveikatos problemų, svarbių šeimos poreikių ar kitų aplinkybių, kai pinigų reikia būtent dabar. Tačiau jeigu sprendimą labiau lemia nerimas, nepasitikėjimas ar mintis, kad „visi taip daro“, tuomet dažniau kalbame apie emocinę reakciją, o ne apgalvotą finansinį planą“, – sako J. Kriukelytė.
„Luminor investicijų valdymas“ vadovė priduria, kad pats lėšų atsiėmimas savaime nėra nei geras, nei blogas sprendimas – svarbiausia, kokį vaidmenį jis atlieka žmogaus bendrame finansų plane.
„Jeigu žmogus turi aiškų tikslą, pavyzdžiui, padengti svarbias išlaidas, investuoti į sveikatą ar kitą ilgalaikę vertę kuriantį sprendimą, tai gali būti racionalus pasirinkimas. Tačiau jeigu pinigai atsiimami tik todėl, kad atsirado galimybė tai padaryti, verta stabtelėti ir įvertinti ilgalaikį poveikį savo finansiniam saugumui“, – sako L. Načajienė.
Kai ateitis atrodo per toli
Psichologijoje gerai žinomas vadinamasis zefyro testas parodė, kad žmonėms dažnai sunku atsisakyti mažesnės naudos dabar dėl didesnės naudos ateityje. Pasak J. Kriukelytės, pinigų atveju šis principas veikia panašiai.
„Žmonės natūraliai linkę rinktis tai, ką gali kontroliuoti dabar. Kai pinigai yra sąskaitoje ir žmogus pats gali spręsti, ką su jais daryti, tai suteikia daugiau saugumo jausmo. Tuo metu būsima nauda po kelių dešimtmečių atrodo mažiau apčiuopiama ir sunkiau įsivaizduojama. Dėl to dabartinis sprendimas dažnai atrodo patrauklesnis nei būsima ir ne tokia aiški nauda“, – aiškina psichologė.
Anot jos, šį pasirinkimą stipriai veikia ir pasitikėjimas ateitimi: „Kuo daugiau žmogus jaučia nerimo dėl ateities ar abejoja, jog sistema išliks tokia pati, tuo stipresnis gali būti noras kontroliuoti tai, ką turi šiandien. Tokiu atveju sprendimas tampa ne tiek apie pinigus, kiek apie saugumo ir kontrolės jausmą.“
Jai pritaria ir „Luminor investicijų valdymas“ vadovė bei priduria, kad ilgalaikis taupymas visuomet reikalauja kantrybės.
„Pensijų kaupimo esmė yra ilgalaikė perspektyva. Kuo ilgesnis laikotarpis, tuo didesnę reikšmę turi investicijų grąža ir sudėtinių palūkanų efektas. Todėl prieš priimant sprendimą verta įvertinti ne tik tai, kokią naudą pinigai suteiks šiandien, bet ir kokios vertės galima netekti ateityje“, – sako ekspertė.
Įtaką sprendimams gali daryti ir visuomenė
Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimybę atsiimti pensijų lėšas, dalis žmonių sprendimą priėmė net neturėdami konkretaus plano. Psichologės teigimu, tai gali būti susiję su socialine įtaka.
„Kai žmogui trūksta finansinių žinių ar investavimo patirties, natūralu remtis tuo, ką daro kiti. Tačiau šiuo atveju autoritetu dažnai tampa ne konkretus specialistas, o pati žmonių masė. Jeigu atrodo, kad visi aplinkui priima vieną sprendimą, kyla klausimas: kodėl aš turėčiau elgtis kitaip?“, – atkreipia dėmesį J. Kriukelytė.
L. Načajienė priduria, kad finansiniai sprendimai turėtų būti grindžiami asmenine situacija, o ne aplinkinių veiksmais: „Tai, kad vienas sprendimas tapo populiarus, dar nereiškia, kad jis yra tinkamiausias kiekvienam. Priimant sprendimus dėl sukauptų pensijos lėšų svarbu įvertinti savo poreikius, finansinę padėtį ir ilgalaikius tikslus. Būtent individuali situacija, o ne vyraujančios nuotaikos, turėtų būti pagrindinis kriterijus.“
Norint išvengti impulsyvių sprendimų, psichologė rekomenduoja prieš priimant galutinį sprendimą atsakyti į du esminius klausimus.
„Pirmiausia reikėtų savęs paklausti: kur konkrečiai dėsiu šiuos pinigus? Jeigu turiu aiškų planą – investuosiu, skirsiu sveikatai, mokslams ar kitam svarbiam tikslui – tai yra racionalus pagrindas. Antras klausimas – kaip pasirūpinsiu savimi senatvėje? Jeigu atsakymo į šį klausimą nėra, verta dar kartą apsvarstyti savo sprendimą“, – sako J. Kriukelytė.
About the Author
