Įsibėgėjant vasaros sezonui, pajūrio ir pamario verslai žengia į intensyviausią metų laikotarpį, kuomet jie aptarnauja didžiausius klientų, turistų, nuomininkų, pramogautojų ir transporto srautus. Draudikų duomenys rodo, kad pastaraisiais metais liepos ir rugpjūčio mėnesiais pajūrio verslų patiriamų žalų skaičius išaugo. Ekspertai pabrėžia, kad įžengus į aktyviausią vasaros periodą, verslo atsparumas incidentams ir netikėtumams gali lemti viso vasaros sezono sėkmę.
Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, praėjusių metų vasaros mėnesiais pajūrio ir pamario regione fiksuotos kone 160 verslo žalų – maždaug šeštadaliu daugiau nei ankstesniais metais. 2025 m. vasara išsiskyrė ir bendrame metų kontekste: birželį–rugpjūtį šiame regione verslams teko beveik trečdalis per visus metus patirtų žalų.
Pasak Valdemaro Jakubovskio, „Lietuvos draudimo“ verslo klientų departamento direktoriaus, vasarą pajūryje veikiantys verslai vienu metu susiduria su įvairiais iššūkiais. Daugiau svečių, nuomos ir maitinimo paslaugų, pramogų ir transporto reiškia daugiau kasdienių rizikų, o esant sezono pike net ir nedidelis incidentas ar veiklos sutrikdymas gali turėti įtakos pajamų srautams.
„Jei ne sezono metu gedimą ar sugadintą turtą galima tvarkyti ramiau, tai liepą ir rugpjūtį verslas privalo reaguoti iš karto. Kambarys turi būti paruoštas kitam svečiui, šaldytuvas turi veikti šiandien, inventorius turi būti vietoje, o paslauga – suteikta laiku. Todėl net ir nedidelė žala sezono metu gali turėti didesnį poveikį nei tokia pati situacija ramesniu metų laiku“, – sako V. Jakubovskis.
Nuo laivų susidūrimų iki ištirpusių ledų
Kaip pastebi ekspertas, pajūryje ir pamaryje veikiančių verslų patiriamos žalos atspindi jų veiklos pobūdį – tai stiklo dūžiai, pastatų ar teritorijų apgadinimai, įrangos gedimai, su transportu ar inventoriumi susiję incidentai.
Kartu pasitaiko ir netikėtų situacijų: apgyvendinimo versluose apgadinti baldai, sudaužytas televizorius, augintinių subraižyta sofa, o prekybos ir maitinimo sektoriuje – mini šaldytuvo gedimas bei ištirpę ledai.
„Fiksuojame nemažai žalų, susijusių su trečiųjų asmenų veiksmais ir aktyviu laisvalaikiu. Visų pirma, tai grafičiai ant sienos, sugadinti aikštelės ar kiemo užtvarai, o taip pat dviračių vagystės, traumos važiuojant paspirtukais. Vandens pramogų srityje dažniausios žalos − laivų apgadinimai uostuose, užplaukimai ant seklumos ar akmens, įvairaus pobūdžio laivų incidentai ir susidūrimai vandenyje, pavyzdžiui, su baidarėmis“, – komentuoja V. Jakubovskis.
Atsparumas prasideda dar iki pirmųjų incidentų
Pasak V. Jakubovskio, vasaros sezonui besiruošiantys pajūrio verslai turėtų vertinti ne tik atskiras žalas, bet ir jų poveikį darbui piko metu. Kai paklausa ir klientų srautas susitelkia į kelis mėnesius, netikėtas įvykis gali paliesti ne tik konkretų turtą, bet ir paslaugos teikimą, užsakymus ar klientų patirtį.
„Todėl prieš vasaros įkarštį verta peržiūrėti ne tik draudimo apsaugas, bet ir kasdienius veiklos taškus. Pavyzdžiui, ar įranga paruošta didesnei apkrovai, ar aiškiai fiksuojama nuomojamo turto būklė, ar inventorius apsaugotas nuo vagysčių, ar darbuotojams aišku, kaip elgtis netikėtoje situacijoje. Tokie sprendimai padeda verslui ne tik atgauti patirtą nuostolį, bet ir išlaikyti įprastą darbo tempą“, − sako draudimo ekspertas.
Pasak V. Jakubovskio, atsparumas sezoniniame versle prasideda nuo pasiruošimo ne vienam konkrečiam scenarijui, o skirtingo pobūdžio trikdžiams. Vien ankstesnių sezonų patirties ne visada pakanka – ne viską įmanoma numatyti iš anksto, tačiau galima pasiruošti taip, kad pavienis incidentas nesugriautų darbo ritmo ir netaptų didesniu sezono nuostoliu.
About the Author
