Jei anksčiau vaiko vietą tarp bendraamžių dažniau lemdavo draugystės kieme ar gebėjimai sporte, šiandien vis daugiau atsakymų į klausimą „ar aš pakankamas?“ vaikai ieško telefone. Socialiniai tinklai ir žaidimai tapo vieta, kurioje jie lygina save su kitais, ieško pripažinimo ir sprendžia, kiek yra verti. Specialistai įspėja – šį procesą vis dažniau valdo ne žmonės, o algoritmai, kurių tikslas yra išlaikyti vaiko dėmesį ekrane kuo ilgiau.
Tarptautinio mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos tyrimo (angl. Health Behaviour in School-aged Children, HBSC) duomenys rodo, kad paauglių pasitenkinimas gyvenimu Europoje mažėja, o emociniai sunkumai ir vienišumo jausmas auga. Tyrėjai pastebi, kad socialiniai tinklai tapo viena pagrindinių erdvių, kuriose paaugliai lygina save su kitais, ieško pripažinimo ir savo vertę vis dažniau matuoja kitų reakcijomis.
Didžiausia suaugusiųjų klaida – manyti, kad tai, kas vyksta ekrane, ten ir lieka. „Vaikų linijos“ kampanijos „Be patyčių“ koordinatorė Eglė Tamulionytė sako, kad vaikams virtualus ir realus pasaulis seniai susiliejo į vieną.
„Socialiniuose tinkluose vyksta tikras vaikų gyvenimas – ten jie bendrauja su bendraklasiais, draugais, ten gimsta simpatijos, konfliktai ir patyčios. Jei internete vaikas nuolat mato, kad nėra pakankamai gražus, populiarus ar sėkmingas, anksčiau ar vėliau šis jausmas persikelia ir į mokyklą. Todėl nebegalime sakyti, kad tai tik ekranai ar žaidimai“, – sako E. Tamulionytė.
Vaikų emocijos kaip verslo tikslas
Pasak ekspertų, problema slypi ne vien pačiuose socialiniuose tinkluose, o tame, kaip jie sukurti. „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė Julija Markeliūnė atkreipia dėmesį, kad platformos konkuruoja dėl vaikų dėmesio ir tam pasitelkia algoritmus.
„Turime pripažinti, kad socialiniai tinklai ir žaidimai nėra neutralios erdvės. Kuo ilgiau vaikas lieka platformoje, tuo daugiau ji uždirba. Todėl algoritmai nuolat siūlo turinį, kuris sukelia stiprias emocijas – verčia lygintis, sugrįžti, ieškoti daugiau dėmesio ir patvirtinimo. Vaikui, kurio savivertė dar tik formuojasi, atsispirti tokiam mechanizmui yra labai sunku“, – sako J. Markeliūnė.
Šį reiškinį patvirtina ir Europos tyrimai apie algoritminio turinio poveikį paaugliams. 2026 m. CESifo, Miuncheno universiteto ir „ifo Institute“ tyrėjų tinklo analizė, nagrinėjanti „Instagram“ algoritmų sistemą, rodo, kad algoritmais paremti naujienų srautai didina socialinį lyginimąsi, stiprina poreikį gauti patvirtinimą iš kitų ir mažina savivertę, ypač paauglių merginų grupėje.
E. Tamulionytė priduria, kad vaikai natūraliai nesupranta, jog mato kruopščiai atrinktas ir pagražintas kitų gyvenimo versijas. Todėl medijų raštingumas šiandien tampa ne papildomu įgūdžiu, o būtina savisaugos priemone.
Tėvams svarbu suprasti vaiko poreikius
Pasak „Vaikų linijos“ atstovės, mergaitės ir berniukai spaudimą dažnai patiria skirtingose platformose, tačiau jo esmė ta pati.
„Mergaitės dažniau mokomos savo vertę sieti su išvaizda ir kitų įvertinimu, todėl nuolat lygina save su tuo, ką mato socialiniuose tinkluose. Berniukai pripažinimo dažniau ieško žaidimuose, kur svarbu pasirodymas, pasiekimai ar kitų įvertinimas. Skirtingi tik ekranai, bet tas pats klausimas – „ar aš pakankamas?“. Jei vaikas nuolat jaučiasi neatitinkantis matomų standartų, nukenčia jo savivertė“, – aiškina E. Tamulionytė.
Todėl specialistė pataria tėvams kalbėtis su atžalomis, pirmiausia įsiklausyti ir pamėginti suprasti, kokį konkretų poreikį vaikas patenkina naršydamas socialiniuose tinkluose. Visgi užuot gilinęsi į šiuos poreikius, suaugusieji neretai pasirenka greičiausią problemos sprendimo būdą.
Susidūrę su vaikų sunkumais internete, tėvai dažnai pirmiausia atima telefoną. Tačiau, anot J. Markeliūnės, vien draudimų nepakanka. „Vaikų nuo technologijų nebeapsaugosime. Daug svarbiau padėti jiems suprasti, kaip veikia algoritmai, kodėl vienas ar kitas turinys taip stipriai paveikia emocijas ir kaip platformos siekia išlaikyti jų dėmesį. Šiandien technologijų bendrovės turi ne tik užtikrinti ryšį, bet ir prisidėti prie visuomenės skaitmeninio atsparumo“, – pabrėžia ji.
„Telia“ ir „Vaikų linija“ sustiprino bendradarbiavimą, siekdamos greičiau padėti vaikams, susiduriantiems su patyčiomis internete. „Vaikų linijai“ šiais metais suteiktas patikimo pranešėjo statusas greitai leis operatyviau reaguoti į pranešimus apie žalingą turinį socialiniuose tinkluose.
Vaikai ir paaugliai, susiduriantys su emociniais sunkumais, nemokamos ir konfidencialios pagalbos gali kreiptis į „Vaikų liniją“ telefonu 116 111 arba internetu.
About the Author
