Vasarą socialinius tinklus užplūsta kelionių, festivalių, saulėlydžių ir nerūpestingų akimirkų nuotraukos. Tačiau toks turinys ne visiems kelia tik malonias emocijas – matant kitų atostogas ar nuolat aktyvų laisvalaikį, gali sustiprėti vienišumo, atskirties ar nepakankamumo jausmas. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad socialiniuose tinkluose matome ne visą realybę, o kruopščiai atrinktą jos dalį, todėl tokį turinį svarbu vertinti sąmoningai.
„Tele2“ skaitmeninės rinkodaros vadovė Justina Antropik sako, kad vasarą socialinių tinklų srautas tampa ypač intensyvus – jame dominuoja kelionių nuotraukos, festivalių akimirkos ir įspūdingi laisvalaikio kadrai.
„Socialiniai tinklai leidžia palaikyti ryšį ir dalintis patirtimis, tačiau svarbu nepamiršti, kad dažniausiai juose matome tik kruopščiai atrinktas akimirkas. Platformų algoritmai yra sukurti taip, kad rodytų įrašus, kurie labiausiai patraukia dėmesį ir skatina įsitraukimą. Dažniausiai tai būna emocijas keliantis turinys – įspūdingos kelionės, šventės ar išskirtinės patirtys. Dėl to vartotojui gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad būtent taip atrodo daugelio žmonių kasdienybė, nors iš tiesų matoma tik maža ir kruopščiai atrinkta jos dalis“, – sako J. Antropik.
Vienišumą vasarą išgyventi gali būti sunkiau
Psichologės Justinos Rybakovaitės teigimu, vasara turi labai aiškų kultūrinį scenarijų – visuomenėje įprasta manyti, kad tai metas, kai reikia keliauti, susitikti su draugais ir nuolat patirti naujų įspūdžių.
„Kai žmogaus realybė atrodo kitaip, labai lengva pradėti abejoti savimi. Kyla klausimai, ar aš pakankamai gyvenu, ar nepraleidžiu kažko svarbaus, kodėl mano vasara ne tokia įspūdinga kaip kitų. Tada gali stiprėti vienišumo, nusivylimo savimi ar nepakankamumo jausmas“, – sako psichologė.
Anot jos, vasarą taip pat keičiasi įprasta rutina – kolegos išvyksta atostogų, draugai išsibarsto, dingsta mokslų ar studijų ritmas. Dėl to kai kuriems žmonėms tampa sunkiau išlaikyti kasdienę struktūrą, o atsiradęs laisvas laikas išryškina artumo ir bendrystės poreikį.
Tobulas socialinių tinklų pasaulis
Pasak J. Rybakovaitės, net ir suprasdami, kad socialiniuose tinkluose matome tik dalį realybės, emociškai vis tiek esame linkę lyginti savo gyvenimą su kitų žmonių turiniu.
„Mes pamirštame, kad matome ne gyvenimus, o gyvenimų ištraukas. Žmogaus pilna, neredaguota diena dažnai lyginama su keliomis sekundėmis kruopščiai atrinktų svetimo gyvenimo akimirkų. Toks palyginimas neišvengiamai tampa nelygiavertis“, – aiškina J. Rybakovaitė.
Jai pritaria ir „Tele2“ skaitmeninės rinkodaros vadovė, atkreipdama dėmesį, kad vasarą socialiniuose tinkluose dominuojančios kelionių, festivalių ir laisvalaikio akimirkos nėra atsitiktinumas – tokio pobūdžio turinys sulaukia didžiausio vartotojų dėmesio, todėl jo sukuriama ir išplatinama gerokai daugiau.
„Vasaros turinys socialiniuose tinkluose matomas ne tik todėl, kad žmonės daugiau keliauja. Tai ir vienas aktyviausių laikotarpių turinio kūrėjams, prekės ženklams bei platformoms. Kelionės, renginiai ar poilsis prie vandens generuoja daugiau peržiūrų ir reakcijų nei įprasta kasdienybė, todėl tokio turinio vasarą sukuriama ir išplatinama gerokai daugiau. Dėl to gali susidaryti įspūdis, kad visi aplink nuolat atostogauja, nors iš tiesų tokį vaizdą sustiprina ir tai, kaip socialiniuose tinkluose atrenkamas bei išplatinamas daugiausia dėmesio sulaukiantis turinys“, – teigia J. Antropik.
Kaip išlaikyti sveiką santykį su socialiniais tinklais?
Norint išlaikyti sveiką santykį su socialiniais tinklais, psichologė pataria ne skubėti jų visiškai atsisakyti, o pirmiausia sąmoningai stebėti, kaip naršymas veikia savijautą.
„Jei po naršymo socialiniuose tinkluose nuolat jaučiatės prasčiau, verta į tai atkreipti dėmesį. Vienišumas ar pavydas nėra problema savaime – dažniausiai tai signalas apie poreikį artumui, ryšiui ar prasmingam bendravimui“, – sako J. Rybakovaitė.
Pasak J. Antropik, svarbu atsiminti, kad patys galime valdyti savo laiką ir matomą turinį.
„Ekrano laiko stebėjimo funkcijos, programėlių limitai ar suplanuotos pertraukos leidžia geriau suprasti savo skaitmeninius įpročius. Dažnai net nepastebime, kiek kartų per dieną automatiškai atsidarome socialinius tinklus ar kiek laiko juose praleidžiame. Tokie įrankiai suteikia daugiau matomumo ir padeda sąmoningiau valdyti savo dėmesį bei laiką internete“, – pabrėžia J. Antropik.
Svarbiausia – ne svetimas, o savas vasaros scenarijus
Psichologė primena, kad gyvenimo kokybė nepriklauso nuo to, kiek jis atrodo įspūdingas socialiniuose tinkluose.
„Geras gyvenimas ne visada yra garsus ir matomas. Kartais daug svarbesnis už dešimt nuotraukų iš kelionės yra vienas nuoširdus pokalbis, ramus poilsis ar galimybė pabūti su savimi. Verta savęs paklausti ne to, kaip atrodo kitų vasara, o ko šią vasarą iš tikrųjų reikia man“, – sako J. Rybakovaitė.
J. Antropik priduria, kad technologijos turėtų padėti kurti ryšį, o ne tapti priežastimi jaustis blogiau.
„Socialiniai tinklai iš pradžių daugiausia buvo naudojami kaip galimybė bendrauti su pažįstamais žmonėmis, o šiandien jie vis labiau primena pramogų platformas, turinio sklaidos priemones. Dėl to vis dažniau vartojame ne draugų, o profesionaliai kuriamą turinį, kuris konkuruoja dėl dėmesio ir yra optimizuotas peržiūroms bei reakcijoms rinkti“, – sako „Tele2“ skaitmeninės rinkodaros vadovė.
About the Author
