Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė
Vasaros atostogos yra vienas laukiamiausių metų laikotarpių. Jas siejame su poilsiu, naujomis patirtimis, laiku šeimai ir galimybe bent trumpam pakeisti įprastą ritmą. Kaip rodo naujausi „Swedbank“ finansų instituto inicijuotos apklausos duomenys, dauguma (87 proc.) šalies gyventojų šią vasarą planuoja atostogauti. 40 proc. ilsėsis ir užsienyje ir Lietuvoje, 39 proc. rinksis tik šalies kurortus, o 8 proc. – atostogaus tik užsienyje. Daugelis pripažįsta, kad per atostogas išleidžia gerokai daugiau nei įprastą mėnesį: 52 proc. apklaustųjų atskleidė, kad jų išlaidos didėja dvigubai, 21 proc.– tris kartus daugiau. Taip nutinka, nes dažnai atostogaujant finansinius sprendimus priimame kiek kitaip nei kasdienybėje: greičiau, emocingiau ir lengviau pateisindami papildomas išlaidas mintimi „juk atostogos“.
Būtent ši nuostata dažnai ir tampa pagrindine priežastimi, kodėl atostogų biudžetas išauga labiau, nei tikėjomės. Kai į kelionę žiūrime kaip į išskirtinį laiką, kiekvienas papildomai išleistas euras atrodo lengviau pateisinamas: patogesnis transportas, vakarienė gražioje vietoje, papildoma pramoga ar spontaniškas pirkinys. Atskirai šie sprendimai gali atrodyti nedideli, tačiau kartu jie greitai išpučia tikrąją kelionės kainą. Tam, kad atostogų biudžetas neišaugtų nepastebimai, prieš išvykstant į kelionę naudinga apgalvoti keletą dalykų.
Pirmiausia – suma, tada kryptis
Atostogų planavimas dažnai prasideda nuo norimos krypties, pigaus skrydžio, viešbučio pasiūlymo ar socialiniuose tinkluose pamatytos idėjos. Vis dėlto finansiškai saugiau pradėti nuo klausimo, kiek poilsiui galime skirti nepakenkdami kasdieniams įsipareigojimams, santaupų tikslams ir finansiniam saugumui.
Kai ši suma aiški, lengviau nuspręsti, kokia atostogų forma šiemet realistiška: tolimesnė kelionė, trumpesnė išvyka, poilsis Lietuvoje, kelionė ne sezono metu ar keli laisvi savaitgaliai be didelių išlaidų. Taip išvengiama situacijos, kai biudžetas vėliau „pritempiamas“ prie jau pasirinkto scenarijaus, o kelionę tenka apmokėti iš pinigų, kurie buvo skirti kitoms reikmėms.
Svarbu vertinti ne vien pagrindinę kelionės kainą, bet visą jos finansinį paveikslą. Pigus skrydis ar nuolaida viešbučiui gali būti gera proga, tačiau prie galutinės sumos prisideda maistas, vietinis transportas, bagažas, kelionės draudimas, pramogos, valiutos keitimas ir nenumatyti kaštai. Todėl prieš priimant sprendimą pravartu suskaičiuoti ne tik tai, kiek kainuoja nuvykti, bet ir kiek kainuos apsistoti ir pažinti pasirinktą vietą. Iš anksto numačius bendrą atostogų kainą lengviau palyginti skirtingas alternatyvas ir pasirinkti ne tą, kuri atrodo pigiausia iš pirmo žvilgsnio, o tą, kuri realiai atitinka finansines galimybes.
Spontaniškiems pirkiniams – atskiras biudžetas
Atostogų metu pinigai dažnai praranda įprastą svorį, tad tai, kas namuose atrodytų brangu ar nebūtina, kelionėje lengviau pateisiname. Tokiose situacijose sprendimai dažniau priimami impulsyviai, vadovaujantis nuotaika ar akimirkos įspūdžiu, o ne iš anksto apgalvotu planu.
Paprasčiausias būdas tai suvaldyti – iš anksto numatyti atskirą sumą tokiems spontaniškiems malonumams: gražiam daiktui sau, suvenyrui, netikėtai pramogai ar vakarienei, kurios įprastai galbūt nesirinktume. Šios sumos tikslas nėra varžyti. Priešingai, ji leidžia mėgautis be kaltės jausmo, nes tokios išlaidos jau yra suplanuotos.
Svarbu, kad ši suma atskirta nuo numatyto biudžeto maistui, transportui ar nakvynei. Jei visos kelionės išlaidos dengiamos iš vieno krepšelio, kelionės pradžioje lengva išleisti daugiau malonumams, o vėliau pradėti taupyti ten, kur taupyti jau nepatogu ar net rizikinga. Atskiras „spontaniškų pirkinių“ biudžetas padeda išlaikyti aiškias ribas ir kartu nepaverčia atostogų nuolatiniu skaičiavimu.
Taupyti verta, bet ne bet kokia kaina
Atostogų biudžete beveik visada galima rasti vietų, kur išlaidas galima sumažinti be didelio poveikio poilsio kokybei. Padeda lankstesnės datos, kelionės ne piko metu, viešasis transportas vietoje taksi, nakvynė su galimybe pasigaminti maisto, iš anksto suplanuotos veiklos ar nemokami lankytini objektai.
Vis dėlto pigiausias pasirinkimas ne visada yra geriausias. Tai ypač aktualu kalbant apie patikimas rezervavimo platformas ar saugią nakvynę, kelionės draudimą. Nedidelė sutaupyta suma gali greitai prarasti prasmę, jei pasikeičia skrydis, susergame ar kyla problemų dėl apgyvendinimo.
Kelionės biudžete pravartu turėti ir nedidelį rezervą nenumatytiems atvejams. Jis suteikia daugiau finansinio saugumo, jei pasikeistų planai, atsirastų papildomų transporto, nakvynės ar sveikatos išlaidų.
Socialiniai tinklai įkvepia, bet gali pabranginti poilsį
Socialiniai tinklai padeda rasti idėjų, maršrutų, kavinių ar lankytinų vietų, tačiau jie taip pat kuria lūkestį, kaip „turėtų“ atrodyti tobulos atostogos. Populiarios vietos, madingos pramogos ar įspūdingi vaizdai gali tapti ne tik įkvėpimu, bet ir spaudimu nepraleisti to, ką, regis, patiria kiti.
Finansiniu požiūriu tai svarbu, nes kartais perkame ne patirtį, kurios iš tiesų norime, o jausmą, kad nepraleidome kažko svarbaus. Brangesnė vakarienė gali būti pasirenkama ne dėl maisto, o dėl vietos populiarumo, pramoga – ne dėl asmeninio noro, o dėl baimės nepatirti to, kas šiuo metu madinga.
Planuojant atostogas padeda paprastas klausimas: ar rinkčiausi šią patirtį, jei niekur jos nerodyčiau ir niekam apie ją nepasakočiau? Jei atsakymas neigiamas, verta pasvarstyti, ar šios išlaidos tikrai prisidės prie visaverčio poilsio, ar tik trumpam padės atitikti išorinį lūkestį.
Finansiškai sveikos atostogos nebūtinai yra pigiausios. Vienais metais tai gali būti tolimesnė kelionė, kitais – poilsis Lietuvoje ar trumpesnė išvyka. Svarbiausia, kad atostogos padėtų pailsėti, o grįžus nereikėtų jų kainos jausti dar ilgai po to, kai įspūdžiai jau liko tik nuotraukose.
Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą 2026 m. balandžio 18 -28 d. „Swedbank“ užsakymu atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.
About the Author
