Dirbtinis intelektas į technologijų pasaulį atnešė naują terminą. „Vibe coding” (programavimas tekstu nurodant DI, ką nori suprogramuoti ir programuotojui tiesiogiai nekeičiant kodo) skamba patraukliai, tačiau inžinieriai perspėja: ši praktika gali būti pavojingai patogi.
Socialiniuose tinkluose vaibkoderiai dalinasi įspūdingomis istorijomis apie tai, kaip vos per kelias minutes sukūrė sudėtingus prototipus ar net pilnas aplikacijas.
Tačiau programinės įrangos inžinerijos ekspertai tam turi ir kitokį požiūrį. Jie primena, kad greitaisiais metodais sukurti rezultatai dažnai turi paslėptą kainą, kurią teks sumokėti vėliau.
Kaip teigia programinę įrangą bankams, energetikos įmonėms ir žinomiems startuoliams kuriančios įmonės „Softeta” inovacijų vadovas Martynas Dadurka, net ir jokios patirties programavime neturintiems žmonėms „vibe coding” padeda sukurti veikiančius prototipus.
„Tai akivaizdus programavimo su DI privalumas, tačiau norint kurti saugią ir patikimai veikiančią programinę įrangą, būtina iš esmės suprasti IT sistemas, jų kūrimo ir palaikymo principus. Pamatinių žinių trūkumo DI generuojamas kodas užpildyti negali,” – sako M. Dadurka.
Greita pradžia, lėtas ir skausmingas finišas
Ekspertai pastebi, kad „vibe coding” puikiai tinka idėjų prototipams. Tačiau projektui išaugus, pasikliauti vien tik DI kuriamais projektais nepavyksta. DI generuojamas kodas dažnai būna netvarkingas, sunkiai palaikomas ir pilnas saugumo spragų. Kitaip nei dažnas programavimo pagrindų neturintis „vaibkoderis”, patyręs programinės įrangos inžinierius žino, kaip aptikti ir išspręsti šias problemas.
„Neįgudę aplikacijų kūrėjai linkę pernelyg pasitikėti dirbtinio intelekto sugeneruotu kodu. Paleidžia DI sukurtą programą ir džiaugiasi, kad ji veikia. Tokį entuziazmą nesunku suprasti, tačiau, be priežiūros DI sukurtas programinis kodas paprastai turi labai rimtų spragų, kurios ilgainiui tampa didžiule rizika verslui. Kai matau kodą su klaidomis, suprantu, ką reikia pakeisti, kad šios klaidos būtų ištaisytos. Žmogus be reikiamų programinės įrangos kūrimo žinių ir patirties to nemato,“ – pastebi Vytautas Balasevičius, įmonės Softeta technologijų vadovas.
Jis įvardija pavyzdžius, kurie šiuo metu dažni praktiškai visose DI generuojamose sistemose.
„Toks programinis kodas dažnai neefektyvus ir sunkiai prižiūrimas. Nėra aiškios projekto struktūros ar įgyvendinimo disciplinos. Naudojant DI įrankius, klaidų taisymas ir sistemos derinimas yra labai sudėtingas. DI linkęs pamiršti ankstesnį kontekstą, o tai sukuria vis naujų problemų užuot išsprendus senąsias. Tai ypač pastebima stambesniuose projektuose, nei paprasta interneto svetainė, ar vieną aiškią funkciją turinti mobilioji programėlė,” – antrina Pranas Šileika, technologijų įmonės.„Softeta” vadovas.
Kodėl profesionalių programuotojų eros pabaiga dar labai toli
DI šiandien vis dar nesugeba pilna apimtimi įvertinti sudėtingos IT sistemų architektūros. DI modeliai nepastebi subtilių sistemos komponentų tarpusavio priklausomybių, nenumato, kaip architektūriniai sprendimai aplikaciją paveiks ateityje, negali suplanuoti komponentų sąveikos esant dideliam sistemos apkrovimui. Dažnai tinkamai neįvertina, kada jo sprendimas yra pavojingas.
Martyno Dadurkos žodžiais, bent jau kol kas programinę įrangą kuriantys profesionalai gali būti ramūs: „Visa programinė įranga ilgainiui reikalauja priežiūros. O prižiūrėti, tvarkyti ir tobulinti kodą, kurio nesupranti – misija neįmanoma. Be to, generuojantis dirbtinis intelektas taip pat nepajėgus įvertinti, ar kuriama sistema efektyviai sprendžia verslo tikslus. Jis nekelia klausimo, ar būtent taip sukurta sistema kartais nesukūrė daugiau rizikų nei atnešė naudos. Į šiuos klausimus šiandien atsakyti gali tik patyrę profesionalai.
Jis teigia, kad šiandienai DI yra puikus programavimo pagalbininkas, bet labai prastas architektas ir projekto vadovas. Jis padeda patyrusiems, bet klaidina pradedančiuosius. Todėl ši technologija didžiausią pranašumą pirmiausia suteikia būtent patyrusiems programinės įrangos inžinieriams.
Kas iš tikrųjų laimės šias technologines lenktynes
DI revoliucija jau vyksta, tačiau jos centre – ne DI namuose programuojantys entuziastai, o programinės įrangos inžineriją išmanantys specialistai. Jie supranta technologijos gylį, o dirbtinį intelektą ir juo grįstas sistemas naudoja kaip daugiklį, o ne pakaitalą.
Kaip apibendrina įmonės „Softeta” IT specialistai, patyrę inžinieriai čia turi didžiausią pranašumą.
„Tai renesansas. Ironiška, bet būtent patyrę inžinieriai yra tie, kurie išnaudos dirbtinio intelekto įrankius geriausiai. Jie turi žinias, kurios leidžia visas naujai atsirandančias technologijas paversti galingiausiu įrankiu, o ne spąstais,“ – sako P. Šileika, IT įmonės.„Softeta” vadovas.
„Vibe coding” gali būti greitu keliu idėjoms pasitikrinti. Tačiau ateitį vis tiek kurs tie, kurie supranta, ką daro.
About the Author
