Lietuvos eksporto sektoriuje netrūksta aukštos kvalifikacijos moterų, tačiau jų kompetencijos ne visuomet atsispindi sprendimų priėmimo pozicijose. Inovacijų agentūros tyrimas rodo, kad 82 proc. tarptautinės prekybos srityje dirbančių moterų yra įgijusios formalų universitetinį išsilavinimą šioje srityje, tačiau aukščiausio lygmens vadovybėje jos sudaro tik 30 proc. Tyrimo rezultatai atskleidžia poreikį stiprinti sąlygas, kurios leistų geriau panaudoti moterų potencialą Lietuvos eksporto augimui.
Viena ryškiausių tyrimo išvadų – moterų pasirengimas darbui tarptautinėse rinkose yra itin aukštas. Formalų universitetinį tarptautinės prekybos srities išsilavinimą yra įgijusios 82 proc. moterų ir 64 proc. vyrų. Prie tokio išsilavinimo priskiriamos tarptautinio verslo ir prekybos, tarptautinės rinkodaros ir vadybos, muitinės logistikos bei kitos su tarptautine prekyba susijusios studijų programos.
Vertindamos svarbiausias kompetencijas, moterys dažniau akcentuoja tarptautinės prekybos žinias, logistikos bei tiekimo grandinių valdymą ir gebėjimą prisitaikyti prie skirtingų rinkų. Inovacijų agentūros vadovė Monika Paulė pabrėžia šių kompetencijų svarbą įmonėms, siekiančioms plėstis tarptautiniu mastu.
„Tyrimas rodo, kad turime aukštos kvalifikacijos ir motyvuotų specialisčių, tačiau jų potencialas ne visuomet pasiekia aukščiausius sprendimų priėmimo lygmenis. Didesnės galimybės moterims siekti lyderystės nėra tik lygybės klausimas – tai ir verslo konkurencingumo veiksnys. Įmonėms svarbu sudaryti sąlygas visapusiškai panaudoti turimus talentus, nes įvairesnės vadovų komandos gali prisidėti prie geresnių sprendimų ir tvaresnės tarptautinės plėtros“, – sako M. Paulė.
Didžiausias potencialas – stiprinti moterų lyderystę
Tyrimas atskleidė paradoksą: moterys sudaro reikšmingą Lietuvos eksporto sektoriaus dalį, tačiau jų dalis mažėja kylant organizacijos hierarchijoje. Eksporto padaliniuose moterys sudaro 38 proc. darbuotojų, vidurinės grandies vadovybėje – 35 proc., o aukščiausio lygmens vadovybėje jų dalis siekia 30 proc.
Skirtumai matomi ne tik atstovavime, bet ir sprendimų priėmimo galios pasiskirstyme. Tyrimas rodo, kad net ir užimdamos vadovaujamas pareigas moterys rečiau nei vyrai nurodo turinčios išskirtinę atsakomybę už galutinius sprendimus. Eksporto srityje pagrindinę atsakomybę už sprendimus prisiima 33 proc. moterų, palyginti su 50 proc. vyrų, o 67 proc. moterų sprendimų atsakomybę dalijasi su kitais kolegomis.Kitaip tariant, dalis aukštos kvalifikacijos specialisčių vadovauja, tačiau ne visada turi tokią pačią įtaką galutiniams sprendimams kaip jų kolegos vyrai.
Skiriasi ir karjeros keliai – moterys į vadovaujamas pozicijas dažniau ateina augdamos organizacijos viduje, o vyrai dažniau į aukštesnes pareigas priimami iš išorės.
Be struktūrinių veiksnių, moterų karjeros raidai įtaką daro ir kasdienėje darbo aplinkoje išliekantys stereotipai.Nors daugiau nei trečdalis moterų (36 proc.) nurodė su jais nesusidūrusios, reikšminga dalis respondenčių įvardijo pasikartojančias nuostatas. Dažniausia jų – prielaida, kad vyrai turi daugiau techninių ar strateginių žinių (33 proc.). Ketvirtadalis respondenčių susidūrė su įsitikinimu, kad mažų vaikų turinti moteris negali eiti atsakingų pareigų (27 proc.) arba dėl šeiminių įsipareigojimų negali keliauti darbo reikalais (25 proc.). Dalis respondenčių taip pat minėjo savęs ribojimą ar pasitikėjimo savimi stoką atrankos procesuose (22 proc.).
Konkurencingumui svarbu ne tik finansinė parama
Tyrimo dalyviai akcentavo, kad moterų lyderystės stiprinimui reikalingos ne vien individualios pastangos – svarbios ir sisteminės priemonės:
•Pirmoji – struktūruota, viešojo sektoriaus remiama mentorystė ir matomi sektini gerųjų praktikų pavyzdžiai. Jie stiprina moterų pasitikėjimą savo gebėjimais, palengvina sprendimų priėmimą, mažina izoliacijos jausmą ir padeda normalizuoti patiriamus iššūkius.
•Antroji – nuolatinis kompetencijų kėlimas, kurį respondentės vertina ne kaip pasirinkimą, o kaip būtinybę išlikti konkurencingoms ir įgyti profesinį pripažinimą. Vis dėlto, anot jų, ši galimybė tebėra nevienodai prieinama ir instituciniu lygmeniu nepakankamai remiama.
Tyrimas rodo, kad vien aukštos kvalifikacijos nepakanka – moterims vis dar trūksta priemonių, padedančių šį potencialą paversti lyderyste. Matomumą, pasitikėjimą ir kvalifikaciją stiprinančios priemonės yra veiksmingiausios tuomet, kai taikomos kartu.
Svarbu tai, kad kliūtis nėra moterų motyvacijos stoka. Priešingai – tyrimas rodo, kad jos aktyviai siekia profesinio augimo. Respondentės svarbiausiais karjeros aspektais įvardijo atsakomybę ir iššūkius, mokymąsi bei profesinį tobulėjimą.
Apie tyrimą
Tyrimas atliktas įgyvendinant tarptautinį projektą WOMEX. Lietuvoje vykdyto tyrimo metu apklausti vadovaujamojo lygmens darbuotojai iš 202 įmonių, taip pat atlikti aštuoni giluminiai interviu. Tyrimu siekta įvertinti moterų vaidmenį eksporto veiklose – jų dalyvavimą sprendimų priėmime, lyderystės pozicijose, karjeros raidą bei pagrindinius veiksnius, darančius įtaką profesinėms galimybėms.
Projektas WOMEX prisideda prie Europos Sąjungos tikslo stiprinti regioninę sanglaudą, skatinti eksportuojančių MVĮ augimą ir didinti lyčių lygybę tarptautinėje prekyboje. Projekte dalyvauja devyni partneriai iš septynių Europos regionų, tarp jų – ir Inovacijų agentūra.
About the Author
