Diskusijos apie naujų karinių poligonų steigimą dažnai sukelia klausimų dėl poveikio aplinkai. Moksliniai tyrimai ir Lietuvos kariuomenės praktika rodo, kad daugelis nuogąstavimų yra perdėti.
Krašto apsauga ir gamtosauga nėra priešpriešos
Kariniuose poligonuose galioja tie patys Europos Sąjungos ir Lietuvos aplinkosaugos reikalavimai kaip civilinėse teritorijose. Visuose poligonuose esantys draustiniai yra saugomi, o bet kokia žala kompensuojama lygiavertėmis saugomomis teritorijomis.
„Kiekviename kare gamta kenčia ne mažiau nei žmonės. Matydami, kas vyksta Ukrainoje, turėtume geriau pasiruošti“, – sako gamtos mokslų daktaras Mindaugas Lapelė.
Poligonai gali tapti retų rūšių prieglobsčiu. „Kariniuose poligonuose yra buferinės zonos, kuriose miškininkystė ir kita veikla bei žmonių lankymas yra riboti. Tai sukuria saugomų teritorijų rezervatus primenančias sąlygas. Ir ten apsigyvena trikdymui jautrios rūšys – tiek augalų, tiek gyvūnų“, – paaiškina Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos gamtosaugos ekspertė dr. Dalytė Matulevičiūtė.
Pabradės poligone aptinkamas margasis tarkšlys, kurio kitur Lietuvoje nėra. Rūdninkuose gyvuoja vienintelė šalyje besparnio skėriuko populiacija.
Kapčiamiesčio ar Tauragės poligonuose plynų kirtimų nenumatyta. Mokslininkai pažymi, kad kontroliuojamas kirtimas gali atkurti tam tikras buveines.
„Iškirtus pušyną, kuriame yra labai nedidelė rūšių įvairovė, atvertame smėlyje atsiranda galimybė įsikurti kitiems organizmams. Rūdninkų poligone naujai iškirstame plote atsirado smiltyninio gvazdiko populiacija, kurios anksčiau nebuvo. Praktiškai pirmieji metai, pirmas sezonas ir jau atsirado reta saugoma rūšis“, – aiškina dr. D. Matulevičiūtė.
„Net mažiausių pratybų metu galioja aplinkosaugos taisyklės: surenkamos tūtos, pirotechnikos liekanos, nekasama miško paklotė. Didžiųjų pratybų metu aplinkosaugos kontrolei skiriamas atskiras personalas, kasdien besirūpinantis vien šiuo klausimu“, – pažymi Lietuvos kariuomenė.
Pesticidai ir trąšos poligonuose nenaudojami – priešingai nei žemės ūkyje. Tai skatina didesnę rūšių įvairovę. Išplėtus Tauragės poligoną, Lietuvos kariuomenė įsipareigoja sutvarkyti pesticidais užterštą plotą Jurbarko rajone – tai rodo, kad karinės infrastruktūros plėtra gali prisidėti prie aplinkos gerinimo.
Ką rodo užsienio patirtis?
Lenkijos mokslų akademijos profesorius Michał Żmihorski pabrėžia: „Poligonai gali tapti saugiu prieglobsčiu gyvūnams, pavyzdžiui, vilkams ar kurtiniams. Žmonių čia beveik nėra, o gamta gali vystytis sava eiga. Paradoksalu, bet kai kurios rūšys labiau bijo organizuoto žmogaus buvimo – žemės dirbimo ar medžioklės – nei šaudymo pratybų.“
Prancūzijos mokslininkė dr. Pascaline Claudal, tyrusi pievų ekosistemas poligonuose, aiškina: „Pievos išlieka tik tada, kai jose vyksta tam tikri procesai. Karių pratybos užtikrina, kad jos nebūtų užžėlusios, nes įvairūs judėjimo ir manevrų tipai sukuria nuolatinį poveikį. Būtent ši veikla neleidžia įsitvirtinti augalų rūšims, kurios natūraliai užgožtų atviras pievų zonas.“
Buvęs Pariečės poligonas šiandien yra vertinga saugoma teritorija. Dzūkijos nacionaliniame parke atkurti viržynai, kur gyvuoja viena didžiausių tetervinų populiacijų regione.
„Jeigu taip atsitiks, kad karinių poligonų ateityje nereikės, juos bus galima konvertuoti į gamtos saugomas teritorijas, kaip Rytų Vokietijoje, Airijoje ir kitur. Gamta pilnai atsikurs, jeigu mes jai padėsime“, – tikina dr. M. Lapelė.
About the Author
