Nors viešojoje erdvėje netrūksta prognozių, kad dirbtinis intelektas (DI) mažins darbo vietų skaičių, Europos sąjungos (ES) darbo rinkos duomenys ir Europos technologijų sektoriaus prognozės rodo kitą tendenciją. Išsilavinimas informacinių technologijų (IT) srityje išlieka vienu patikimiausių kelių į darbo rinką, o specialistų, gebančių kurti, diegti ir valdyti DI sprendimus, poreikis auga.
Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) docento, Dirbtinio intelekto metodų laboratorijos (AIML) vadovo dr. Valento Gružausko teigimu, pokyčiai darbo rinkoje vyksta – naudojant DI mažesnis skaičius darbuotojų gali atlikti daugiau darbo, todėl mažėja pradedančiųjų lygmens pozicijų, taip pat ir tarpinių vadovų tarp techninių specialistų ir galutinių klientų. „Bet atsiranda naujos sritys, kuriose reikia naujų įgūdžių. Gali susikurti kelių asmenų įmonės su didele apyvarta“, – sako mokslininkas.
Ruošdamiesi pokyčiams, VU MIF laboratorijose studentai dirba su realiais duomenimis ir DI modeliais. Jau studijų metu jie kuria sprendimus mokslui, verslui ir viešajam sektoriui.
Darbo rinkos tyrimuose informacinės ir ryšių technologijos (IRT) apima platų profesijų spektrą – tai ne tik informacinių sistemų inžinieriai, programuotojai, programų sistemų architektai, bet ir duomenų mokslininkai, DI specialistai, kibernetinio saugumo ekspertai ir kiti skaitmeninių technologijų profesionalai.
ES statistikos tarnybos (Eurostato) duomenimis, 2025 m. daugiau nei 92,5 proc. IRT išsilavinimą turinčių žmonių ES turėjo darbą. Lietuva – tarp ES lyderių, darbą turi daugiau nei 96 proc. IRT išsilavinimą turinčių specialistų, taigi – absoliuti dauguma. Bendras IT srityje dirbančiųjų skaičius stabiliai auga.
Asmenų, turinčių IRT išsilavinimą, užimtumas ES 2016–2025 m. Šaltinis: Eurostat, IRT švietimo statistinė apžvalga
Pastarąjį dešimtmetį IRT tapo visų ekonomikos sektorių pamatu – nuo sveikatos apsaugos ir finansų iki transporto bei viešojo administravimo, o DI – jau integrali šios sistemos dalis. Tai atsispindi tiek fundamentiniuose, tiek taikomuosiuose DI tyrimuose.
Kuo anksčiau su naujovėmis praktikoje susiduria informatikos krypties ir duomenų mokslo studentai, tuo didesnį pranašumą darbo rinkoje jie turi.
„Dirbame su nacionalinių parkų priežiūra, gaisrų prevencija, nelegalių statybų identifikavimu, pasienio kontrole, potvynių rizikos prognozavimu ir kitais DI taikymais“, – apie sritis, kurias VU MIF Dirbtinio intelekto metodų laboratorijoje įvaldo studentai, pasakoja doc. V. Gružauskas.
Istorijos apie universiteto nebaigusius garsius technologijų kūrėjus tinka technomitams ir kino scenarijams, bet neatspindi Europos darbo rinkos tendencijų. ES 7 iš 10 IRT darbuotojų, dirbančių pagal specialybę, turi aukštojo mokslo diplomą. Nuo 2016 iki 2025 m. aukštąjį mokslą baigusių specialistų dalis tarp dirbančiųjų šioje srityje augo.
Darbo rinkos tyrimuose tai vertinama kaip požymis, kad sritis vis labiau specializuojasi – atsiranda naujos, kompleksiškos su DI susijusios specializacijos, kurioms reikia gilesnių teorinių ir metodinių žinių, taip pat didėja akademinių kvalifikacijų svarba.
Viešojoje erdvėje kartojami nuogąstavimai, kad DI naikina darbo vietas IT sektoriuje, pernelyg supaprastina ir iškreipia sudėtingą tikrovę.
Didžiosios JAV technologijų bendrovės dar 2022–2024 m. atleido apie 400 tūkst. darbuotojų. Pagrindinės priežastys buvo pandemijos metu sparčiai išaugęs darbuotojų skaičius ir investuotojų spaudimas mažinti sąnaudas. Nauji 2025–2026 m. su DI integracija siejami masiniai atleidimai didžiosiose JAV bendrovėse kirto pradinio lygio programuotojų pozicijoms, tačiau aukštesnio lygio specialistų, gebančių dirbti su DI įrankiais, paklausa išaugo, o kibernetinio saugumo specialistų ir DI inžinierių poreikis didėja dar sparčiau.
Tai reiškia, kad IT sektoriuje DI ne naikina darbo vietas, o kelia kartelę.
Pažvelgus į Europos technologiju sektorių, kur, skirtingai nei JAV, dominuoja ne IT gigantės, o vidutinio dydžio ir mažos įmonės, nuogąstavimai, kad dėl augančios DI įtakos IT sektoriuje žmonių nebereikės, nuo paties verslo sektoriaus prognozių skiriasi dar ryškiau.
Birželį paskelbtos didžiausios pasaulyje atviro kodo įmonių asociacijos „Linux Foundation“ ir „LF Research“ ataskaitos apie Europos technologijų sektorių (angl. – State of Tech Talent Europe) išvada priešinga – DI labiau skatina naujų IT darbo vietų kūrimą nei darbuotojų atleidimus.
Duomenys rodo, kad įmonės tikisi darbuotojų skaičiaus augimo – 27 proc. 2026 m. ir 17 proc. 2027 m. Ypač didelė paklausa Europoje specialistų, kurių darbas susijęs su DI – prognozuojamas 64 proc. augimas.
„Išgyvename DI bumą“, – sako VU MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų (VU MIF DMSTI) Dirbtinio intelekto laboratorijai vadovaujantis profesorius dr. Virginijus Marcinkevičius. Šioje laboratorijoje vykdomi projektai, susiję su DI taikymu ir inžinerija – nuo dronų navigacijos, patalpų išžvalgymo iki autonominių sistemų ir robotų humanoidų kūrimo.
Pasaulio ekonomikos forumo ataskaita apie darbo rinkos pokyčius numato panašias tendencijas: iki 2030 m. tikimasi 78 mln. darbo vietų padidėjimo pasauliniu mastu – spėjama, kad IT sektoriuje išnyks 92 mln. esamų darbo vietų, bet susikurs beveik dvigubai daugiau naujų – 170 mln. „Lietuvoje 2025 m. apklausa taip pat rodo, kad planuojama priimti daugiau darbuotojų“, – sako prof. V. Marcinkevičius.
Naujoms funkcijoms, atsirandančioms dėl besivystančių technologijų, reikalingi aukšto lygio specialistai, giliai suprantantys DI technologijas. Šias kvalifikacijas studentai įgyja jau studijų metu dirbdami DI laboratorijose universitete, kur fundamentinės žinios derinamos su į praktiką orientuotomis studijomis.
Doc. V. Gružausko teigimu, priimant DI metodų laboratorijon studentus praktikai ar doktorantūrai pirmiausiai atsižvelgiama į motyvaciją ir norą mokytis.
„Pageidautini tvirti informacinių technologijų, programavimo ir matematikos pagrindai. Tačiau laboratorijoje taikome naujausius DI metodus – agentinius procesus, naujos kartos algoritmus – o darbas glaudžiai susijęs su moksline veikla specifinėje srityje, todėl reta, kad praktikantai turėtų tokios patirties. Svarbiausia – tvirti baziniai įgūdžiai ir atvirumas nuolatiniam tobulėjimui“, – sako mokslininkas ir priduria, kad laboratorijoje išbandyti jėgas gali visų pakopų studentai.
Inovacijų agentūros „Space Hub“ ikiinkubavimo programos „Demo Day“ baigiamajame renginyje VU MIF Dirbtinio intelekto metodų laboratorija užėmė pirmąją vietą. Viduryje – Artiom Hovhannisyan. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
„Pavyzdžiui, bakalauro studentai Artiom Hovhannisyan ir Evgenij Shapovalov kuria specializuotą pokalbių robotą palydovinių nuotraukų analizei naudojant paprastą kalbą. Doktorantas Justinas Lekavičius atlieka fundamentinius tyrimus ir kuria naujos kartos algoritmus šiluminių palydovų raiškai gerinti. Magistrantūros studentas Kürşat Kömürcü dirba prie durpių drėgmės prognozavimo iš palydovinių duomenų, – pasakoja doc. V. Gružauskas. – Vasarą planuojame įtraukti dar daugiau studentų, kurie padės kurti laboratorijos infrastruktūrą ir kompiuterines simuliacijas, remdamiesi DI asistentais.“
Di metodų laboratorijoje vykdomi tiek fundamentiniai tyrimai, tiek taikomieji projektai, studentai turi sąlygas mokytis, gali naudotis skaičiavimo ištekliais ir duomenimis, jau studijų metu užmezga ryšius su kolegomis užsienyje per universiteto partnerysčių tinklus.
Prof. V. Marcinkevičius pritaria, kad motyvacija ir noras mokytis yra svarbiausios savybės: „Studentai mūsų laboratorijoje kuria sprendimus realiam pasauliui. Šis pasaulis nėra idealus, jis reikalauja eiti klaidų ir nesėkmių keliu, perprasti realaus pasaulio ribojimus.“
Profesoriaus teigimu, jei norisi būti ne tik DI vartotoju, bet ir jį suprantančiu kūrėju, būtina treniruoti proto „raumenį“: „Programuojant robotą ar droną, kuris gebėtų nuskristi iš taško A į tašką B, kai turima tik informacija iš kameros ar kito jutiklio, prasideda iššūkiai – reikia išmokti suvokti vaizde esančią informaciją, sukonstruoti pasaulio vaizdą ir jame priimti sprendimus. Reikia išmanyti programavimą, kompiuterinę regą, neuroninius tinklus, optimizavimą, duomenų tyrybą, vizualizavimą, sistemų projektavimą. Šių dalykų mokoma universitete, studentai visa tai bando taikyti jau kursiniuose darbuose, praktikos metu ir darydami baigiamuosius darbus.“
VU MIF DI metodų laboratorijos pavyzdžiai rodo, kad kuriant originalius ir patikimus sprendimus būtinos tvirtos fundamentinės žinios. „Norint sukurti specializuotą pokalbių robotą palydovinių nuotraukų analizei, ką daro mūsų bakalauro studentai, ar naujos kartos algoritmus šiluminių palydovų raiškai gerinti, neužtenka mokėti naudotis „ChatGPT“ ar „Claude“. Reikia universitete įgytų žinių apie gilųjį mokymąsi, išmanyti matematinius modelius, nuotolinį stebėjimą ir duomenų specifiką“, – sako doc. V. Gružauskas.
Doc. V. Gružauskas išskiria dvi rinkai aktualias DI specialistų karjeros kryptis. Pirmoji – fundamentalių DI algoritmų kūrimas. „Šių specialistų kompetencijos yra labiau horizontalios, plačiai pritaikomos pramonėje, – sako doc. V. Gružauskas. – Jiems aktualios gilios fundamentinės žinios: matematika, programavimas, algoritmų analizė ir supratimas, kaip veikia modeliai.“
Antroji – vertikalus DI taikymas konkrečiose srityse. Doc. V. Gružausko teigimu, DI metodų laboratorijoje tokio taikymo pavyzdys būtų palydovinių vaizdų analizė: „Kuriame difuzijos modelį, kuris analizuoja palydovinius vaizdus kaip laiko eilutę – kas mėnesį per metus – ir prognozuoja kitą vaizdą. Tai fundamentinis tyrimas. Vėliau jis taikomas vertikaliai: generuojami sintetiniai vaizdai potvynių rizikai modeliuoti, vykdomi „o kas, jeigu“ scenarijai žemės ūkyje.“
Pasak mokslininko, taikant DI technologijas vertikaliai, gilios fundamentinės DI žinios nėra tokios būtinos, daugelį užduočių padeda atlikti DI asistentai, tačiau svarbu mokėti suformuluoti poreikį. Vertingesni kiti įgūdžiai – gebėjimas suprasti verslo problemą, identifikuoti rinkos poreikį ir pateikti sprendimą. „Tai labiau projektų vadovo ar už produkto viziją atsakingo specialisto (angl. product owner) kompetencijos“, – sako doc. V. Gružauskas.
ES yra nusibrėžusi tikslą iki 2030 m. turėti 20 milijonų IRT specialistų, tai yra dvigubai daugiau žmonių, nei sektoriuje dirba dabar. Tam reikėtų specialistų rengimo šuolio. Jie dirbs naujame pasaulyje, kuriame reikės gilesnio DI supratimo.
„Profesionalų, gebančių taikyti, diegti, adaptuoti ir mokyti DI, poreikis augs. Augs ir kritinio mąstymo, ir gebėjimo prižiūrėti DI svarba“, – įsitikinęs prof. V. Marcinkevičius.
Apie VU Matematikos ir informatikos fakulteto siūlomas bakalauro ir magistrantūros studijų programas galite plačiau skaityti mif.vu.lt polapyje „Stojantiesiems“.
About the Author
