Būdami užsienyje Lietuvos gyventojai dažnai atsiskaito kortele ar telefonu, o grynaisiais ir valiutos keityklų paslaugomis keliaudami naudojasi vis rečiau. Vis dėlto kartu su patogumu atsiranda ir rizikų – kaip apsisaugoti, kad apsiperkant svetur nuo jūsų sąskaitos nebūtų nuskaičiuota per daug pinigų?
Lietuvos banko apklausos duomenys rodo, kad kortelės ir išmanieji įrenginiai sparčiai keičia grynuosius: pernai taip atsiskaitė 75 proc. apklaustųjų, kai 2024 m. – 67 proc. Grynaisiais mokėjusiųjų dalis per metus sumažėjo nuo 50 iki 35 proc.
Pasak „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus Juliaus Ivaškos, kelionėse atsiskaityti kortele ar telefonu yra itin patogu: nereikia ieškoti valiutos keityklos, skaičiuoti grynųjų ar nešiotis didesnių sumų piniginėje.
„Kelionėse žmonės dažnai atsipalaiduoja: kaina atrodo aiški, pardavėjas skubina, aplink daug triukšmo, o skaitytuvas jau pakištas atsiskaityti. Tačiau prieš priglaudžiant kortelę ar išmanųjį įrenginį svarbu išlikti atidiems ir pro akis nepraleisti įtarimų keliančių detalių“, – pataria J. Ivaška.
Pirmas signalas – kai nematote sumos
Pasak J. Ivaškos, vienas iš galimos apgaulės ženklų – kai pardavėjas neparodo kortelių skaitytuvo ekrano arba pakiša jį taip, kad pirkėjas nemato įvestos sumos. Įtarimų turėtų kelti ir skubinimas: raginimai „tiesiog priglausti kortelę“, „greitai, eilė laukia“ ar „viskas gerai, suma – teisinga“. Kortelės ar telefono nereikėtų glausti tol, kol aiškiai nematote sumos ir valiutos.
„Jeigu terminalas laikomas po stalu, nusuktas nuo jūsų arba pardavėjas dengia ekraną ranka, tai jau nėra normali atsiskaitymo situacija. Pirkėjas turi teisę pamatyti, ką patvirtina savo kortele ar telefonu“, – pabrėžia „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius.
Dar vienas aiškus pavojaus signalas – kai kortelę bandoma nusinešti kitur: į kitą patalpą, už prekystalio, prie kito aparato ar „patikrinti ryšio“ – mokant kortele jos patariama nepaleisti iš akių.
J. Ivaškos teigimu, įtarimų turėtų kelti, jei po pirmo mokėjimo pardavėjas sako, kad „nepavyko“, ir prašo pakartoti atsiskaitymą, bet nepateikia atšaukimo kvito ar kito patvirtinimo, kad pirmoji operacija tikrai neįvyko. Tokiu atveju verta iš karto pasitikrinti banko programėlę – ar mokėjimas jau rezervuotas, ar nuskaitytas. Jeigu operacija matoma, kartoti mokėjimo nereikėtų, kol pardavėjas nepateikia aiškaus atšaukimo įrodymo.
„Kelionėse taip pat verta įsijungti momentinius pranešimus apie kortele ar išmaniuoju įrenginiu atliktus mokėjimus, nusistatyti mažesnius atsiskaitymo limitus ir turėti atskirą kortelę kelionėms“, – priduria „Urbo“ banko atstovas.
Mokant vietine valiuta – verta išlikti budriems
J. Ivaška primena, kad ne euro zonos šalyse dažniausiai labiau apsimoka mokėti vietine valiuta, o ne eurais. Pasirinkus atsiskaitymą eurais, gali būti pritaikytas nepalankus valiutos keitimo kursas, todėl galutinė suma kai kuriais atvejais gali išaugti ir apie 12 proc.
Dėl to keliautojams patariama rinktis mokėjimą vietine valiuta. Tačiau ir čia reikia budrumo: kai skaitytuve suma rodoma, pavyzdžiui, Turkijos liromis ar Egipto svarais, pirkėjas ne visada iš karto supranta, ar ji tikrai atitinka sutartą kainą.
„Pavyzdžiui, Turkijos krautuvėlėje ar kioske pirkėjui gali būti pasakyta, kad prekė kainuoja 10 eurų. Mokant vietine valiuta tai būtų apie 533 liros, tačiau terminale prekybininkas gali suvesti 593 liras – skirtumas jau viršija eurą. Tokias sumas kita valiuta keliautojas ne visada greitai suseka“, – įspėja „Urbo“ banko atstovas.
Ką daryti, jei nuskaičiavo per daug pinigų?
Anot J. Ivaškos, jeigu įtarimas kilo dar atsiskaitymo vietoje, pirmiausia reikėtų paprašyti kvito, atšaukimo dokumento ar aiškaus paaiškinimo, kokia suma ir kokia valiuta buvo nuskaičiuota. Verta iš karto pasidaryti banko programėlės ekrano nuotrauką, nufotografuoti kainą, meniu, prekystalį ar kitą informaciją, kuri vėliau padėtų pagrįsti, kokia suma buvo sutarta.
„Jeigu permoką pastebėjote vėliau, reikėtų kuo greičiau kreiptis į banką ir paaiškinti situaciją: kada, kur, už ką mokėjote, kokia suma buvo sutarta ir kokia nuskaičiuota. Taip pat svarbu pateikti visus turimus įrodymus – kvitus, nuotraukas ar banko programėlėje matomą operaciją. Kuo aiškesnė informacija nurodoma, tuo lengviau pradėti ginčo nagrinėjimą“, – nurodo specialistas.
Jis atkreipia dėmesį, kad svarbu atskirti dvi situacijas. Jeigu mokėjimas buvo neautorizuotas – pavyzdžiui, kortelės duomenys panaudoti be žmogaus žinios, – įstatymas numato mokėjimo paslaugų teikėjo pareigą grąžinti nuskaičiuotą sumą. Tačiau praktikoje pirmiausia vertinama, ar operacija iš tiesų buvo neautorizuota.
O, jei žmogus pats priglaudė kortelę ir patvirtino mokėjimą, situacija – sudėtingesnė. Tokiu atveju pinigų susigrąžinimas nėra garantuotas – bankas ar kortelės schema vertina, ar buvo klaida, dvigubas nuskaitymas, ar prekė / paslauga neatitiko susitarimo, ar pardavėjas galėjo suklaidinti pirkėją. Todėl itin svarbūs yra kvitai, nuotraukos, susirašinėjimai ir kiti įrodymai.
„Geriausia apsauga – ne tik greita reakcija po įvykio, bet ir prevencija dar prieš priglaudžiant kortelę. Kelionėje nereikėtų bijoti atsiskaityti kortele, tačiau svarbu nepamiršti, kad kortelės priglaudimas yra mokėjimo patvirtinimas. Todėl prieš tai būtina pamatyti, ką tiksliai patvirtinate“, – įžvalgomis dalijasi J. Ivaška.
About the Author
