Prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) šiandien vyko inscenizuota konferencija žiniasklaidai. Į žurnalistų klausimus joje atsakinėjo VMVT direktorę Audronę Mikalauskienę įkūnijusi aktorė, o atsakymai buvo paremti retais viešais tarnybos vadovės pasisakymais. Taip gyvūnų apsaugos organizacija „Tušti narvai“ atkreipė dėmesį į daugiau nei metus trunkantį tarnybos delsimą uždrausti paršelių kastraciją be nuskausminamųjų.
VMVT direktorė turi visus įgaliojimus pasirašyti įsakymą, kuris uždraustų šią praktiką, tačiau sprendimas iki šiol nepriimtas, o visi jos paaiškinimai, pasak organizacijos „Tušti narvai“ vadovės Gabrielės Vaitkevičiūtės, skamba kaip tušti pasiteisinimai. Būtent todėl organizacijos kampanija nukreipta į tarnybos vadovę.
Inscenizuota spaudos konferencija buvo tiesiogiai transliuojama socialiniuose tinkluose, todėl tikėtina, kad ją galėjo stebėti ir pati tarnybos direktorė. Atsakyti į degančius klausimus buvo kviečiama ir pati A. Mikalauskienė, bet ji į kvietimą neatsakė.
Inscenizuotos konferencijos žiniasklaidai scenarijui buvo panaudoti realūs A. Mikalauskienės pasisakymai ir komentarai, kuriuos VMVT direktorė įvairiomis progomis teikė žurnalistams, gyvūnų gynėjams ir visuomenei. Klausimai taip pat buvo parengti remiantis tais, kurie per pastaruosius metus viešai skambėjo iš žurnalistų, gyvūnų gynėjų ir visuomenės, tik šiuokart skambėjo iš akcijos dalyvių lūpų.
„Kai visus šabloninius VMVT direktorės atsakymus sudedi į vieną vietą, kiekvienam akivaizdu, kad jie ne paaiškina, kodėl sprendimas nepriimamas, o tik parodo, jog institucija, turinti ginti gyvūnus, to nedaro“, – sako G. Vaitkevičiūtė.
Per daugiau nei metus nuo tada, kai paršelių kastracijos tema pirmą kartą nuskambėjo viešai ir garsiai, organizacijai ir jos palaikytojams teko išgirsti pačių įvairiausių argumentų – kad sprendimui trukdo rinkos specifika, kad reikia papildomų mokslinių vertinimų, jog nuskausminimas gali būti skausmingesnis už pačią procedūrą ar kad būtina sulaukti darbo grupės išvadų. Pasak G. Vaitkevičiūtės, per šį laiką buvo matyti daug dėmesio verslo interesams ir gerokai mažiau – gyvūnų gerovei. Būtent tai ir siekta parodyti surengta akcija.
„Prieš daugiau nei metus pati direktorė pripažino, kad paršeliai šios procedūros metu išgyvena skausmą. Tačiau nuo to laiko nepasikeitė niekas, išskyrus pasiteisinimus“, – konstatuoja „Tuščių narvų“ vadovė“.
Inscenizuota konferencija žiniasklaidai – viena iš daugelio daugiau nei metus trunkančios „Tušti narvai“ kampanijos dalių. Pernai pradėjusi viešą spaudimą VMVT vadovei priimti sprendimą uždrausti iki 7 dienų amžiaus paršelių kastraciją be nuskausminamųjų, organizacija jau surengė ne vieną protesto akciją, gyventojus ji nuolat kviečia el. laiškais kreiptis į tarnybos vadovę ir jos komandą.
Per kampanijos metines prie VMVT buvo atgabentas simbolinis kruvinas gimtadienio tortas, priminęs, kad jau metus laiko sprendimas taip ir nepriimamas. Inscenizuota spaudos konferencija tapo dar vienu kampanijos etapu.
„Kuo ilgiau šis sprendimas vilkinamas, tuo daugiau gyvūnų patiria skausmą, kurio galima išvengti. Tęsime kampaniją tol, kol bus padėtas parašas ir ši praktika Lietuvoje bus uždrausta“, – sako G. Vaitkevičiūtė.
Organizacijos „Tušti narvai“ vadovė patikino, kad kampanija tęsis tol, kol nebus įtvirtintas humaniškesnis paršelių kastracijos reguliavimas. „Paršelių kastracijos be nuskausminamųjų atsisakymas nėra precedento neturintis sprendimas – įvairios alternatyvos jau taikomos kitose Europos šalyse, o kai kur ši praktika apskritai uždrausta“, – pažymi ji.
Dabartinė tvarka, leidžianti iki 7 dienų amžiaus paršelių kastraciją be nuskausminamųjų, galioja dar nuo 2004 m., ji patvirtinta VMVT vadovo įsakymu.
About the Author
