Vasarą biologinių atliekų kibiras virtuvėje daugeliui tampa nemalonia buitine problema – maisto likučiai greitai pradeda skleisti kvapą, juos tenka dažnai išnešti, o daugiabučių gyventojai dažnai neturi galimybės atliekų kompostuoti. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama ne tik maisto švaistymo mažinimui, bet ir patogesniems būdams tvarkyti neišvengiamai susidarančias biologines atliekas.
„Eurostat“ duomenimis, vienas Europos Sąjungos gyventojas kasmet vidutiniškai išmeta apie 130 kg maisto atliekų. Kadangi daugiau nei pusė jų susidaro namuose, būtent kasdieniai gyventojų įpročiai daro didžiausią įtaką jų kiekiui. Kartu su išmestu maistu prarandami ir visi jo gamybai sunaudoti ištekliai – vanduo, energija, transportas, pakuotės.
,,Žmonės stengiasi sąmoningiau formuoti savo vartojimo įpročius – atsakingiau planuojami pirkiniai, stengiamasi sunaudoti šaldytuve užsilikusius produktus, atidžiau stebimi galiojimo terminai. Vis dėlto kiekvienoje virtuvėje neišvengiamai susidaro atliekų, kurių nebegalima panaudoti maistui – vaisių ir daržovių žievės, kavos tirščiai, kiaušinių lukštai ar kitos maisto ruošimo atliekos“, – sako Giedrė Zubavičienė, prekės ženklą „Foodcycler“ Lietuvoje atstovaujančios bendrovės „Rickman Trade“ pardavimų ir rinkodaros vadovė.
Rūšiuoti įprantame, bet nepatogumų nenorime
Biologinių atliekų surinkimas Lietuvoje tampa vis labiau įprasta praktika – gyventojai gali maisto likučius rūšiuoti į specialius maišelius ir talpas bei išmesti juos į tam skirtus konteinerius. Vis tik ši veikla sukelia ir tam tikrų nepatogumų.
,,Mažoje virtuvėje biologinių atliekų talpa užima vertingą vietą, šiltuoju metų laiku greitai atsiranda nemalonus kvapas, šiukšliadėžę tenka dažnai ištuštinti. Tai ypač aktualu daugiabučių gyventojams, kurie neturi galimybės atliekų kompostuoti savo kieme“, – pastebi G. Zubavičenė.
Pasak jos, būtent dėl šių priežasčių žmonės ima ieškoti alternatyvių būdų, kurie leistų sumažinti biologinių atliekų kiekį ar apdoroti jas dar namuose.
Atliekas paverčia sausa mase
Pastaraisiais metais pasaulyje sparčiai populiarėja maisto atliekų perdirbimo įrenginiai, leidžiantys biologines atliekas apdoroti ten, kur jos susidaro – namų virtuvėje. Jie šias atliekas išdžiovina, susmulkina ir taip gerokai sumažina jų tūrį.
„Tai nėra tradicinis kompostavimas, tačiau gaunama sausa, bekvapė, maistingųjų medžiagų turtinga masė, kuri gali būti naudojama, pavyzdžiui, sodo ar kambarinių augalų dirvožemiui praturtinti. Įrenginys net iki 80-90 proc. sumažina atliekų tūrį, kurį reikėtų laikyti namuose“, – paaiškina pardavimų ir rinkodaros vadovė.
Anot jos, susidomėjimas tokiais įrenginiais Lietuvoje auga. Vienas tokių – elektrinis maisto atliekų apdorojimo įrenginys „FoodCycler“, kuris kelis kilogramus maisto atliekų vos per kelias valandas paverčia sauja naudingo produkto. Įrenginio smulkinimo sistema gali apdoroti daugumą įprastų virtuvėje susidarančių biologinių atliekų, tarp jų ir nedidelius kaulus, vaisių ir daržovių žieves, kavos tirščius ir kitus maisto likučius.
Žmones motyvuoja patogumas
Pašnekovė pastebi, kad biologinių atliekų apdorojimo įrenginiai populiarėja dėl patogumo – daugelis jų veikia tyliai ir neskleidžia nemalonių kvapų. Be to, naudojant tokį įrenginį nereikia lauko kompostavimo dėžės – biologinės atliekos automatiškai išdžiovinamos, susmulkinamos ir sterilizuojamos pačiame įrenginyje.
„Nereikia kaupti biologinių atliekų kelias dienas, nebelieka nemalonaus kvapo, sumažėja vabzdžių atsiradimo rizika. Tai ypač aktualu gyvenantiems butuose ar nedideliuose kotedžuose, kur nėra galimybės turėti komposto dėžės arba jos labai ribotos“, – pastebi ji.
Vadovė pabrėžia, kad tokie įrenginiai nepakeičia būtinybės mažinti maisto švaistymą, bet jie gali padėti sumažinti biologinių atliekų kiekį ir palengvinti jų tvarkymą namuose.
About the Author
