Klaipėdos universitetas (KU) kartu su Vydūno draugija, Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybėmis bei Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu surengė jau 29-ąjį kultūros renginių ciklo „Vydūnas – tautai ir valstybei“ renginį „Spindulys esmi begalinės šviesos“. Renginys pirmą kartą iš universiteto erdvių persikėlė į Mažąją Lietuvą – Bitėnus ir Jonaičius, glaudžiai susijusius su filosofo, rašytojo ir tautos žadintojo Vilhelmo Storostos-Vydūno gyvenimu.
Birželio 27 dieną renginys prasidėjo Vydūno kapo pagerbimu Bitėnų kapinėse, vėliau Martyno Jankaus muziejuje vyko mokslinė-praktinė konferencija, o dienos kulminacija tapo Jonaičiuose – Vydūno gimtinėje – atidengtas ir pašventintas paminklinis akmuo, įamžinantis Vydūno atminimą. Konferencijoje mokslininkai, kultūros ir visuomenės veikėjai diskutavo apie Vydūno filosofinį, kultūrinį ir visuomeninį palikimą bei jo reikšmę šiandienos Lietuvai.
Sveikindamas konferencijos dalyvius ir renginio svečius KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas pabrėžė, kad renginys tapo gražiu universiteto, Vydūno draugijos, savivaldybių, mecenatų ir partnerių bendradarbiavimo pavyzdžiu bei vylėsi, jog ši iniciatyva taps gražia tradicija.
„Šiemet pirmą kartą kultūros renginių ciklas iškeliavo už KU ribų – į Vydūno kraštą. Tikiu, kad ši tradicija tęsis ir ateityje. Kartu su partneriais ir mecenatais siekiame ne tik puoselėti Vydūno atminimą, bet ir telkti bendruomenę bei skleisti jo idėjas. Artėjame prie 2028-ųjų – Vydūno jubiliejinių metų. Norime, kad jie taptų ne tik minėjimu, bet ir proga iš naujo atrasti šios iškilios asmenybės idėjas, kurios šiandien ne mažiau svarbios nei prieš šimtmetį“, – sakė prof. dr. A. Razbadauskas.
Pasak Vydūno draugijos pirmininkės prof. dr. Aušros Martišiūtės-Linartienės, Vydūno idėjos nesensta.
„Šiandien ypatingai aktualu kalbėti apie Vydūną, nes jis pagrindine visus žmones vienijančia vertybe laikė žmoniškumą. Jeigu susimąstysime apie žmoniškumą savo ir mus supančioje aplinkoje, pasaulį tikrai padarysime geresnį ir žmoniškesnį“, – sakė prof. dr. A. Martišiūtė-Linartienė.
Paminklinio akmens autorius, skulptorius Gintautas Jonkus pasakojo, kad perteikti Vydūno dvasią buvo nelengvas iššūkis, tačiau toks darbas – didelė garbė jam, kaip kūrėjui.
„Svarbiausia buvo rasti tokią meninę formą, kuri perteiktų Vydūno dvasią. Norėjosi, kad simboliai būtų daugiaprasmiai – kad kiekvienas juose galėtų atrasti savo prasmę“, – sakė skulptorius.
Vydūno atminimo įamžinimą jo gimtinėje palaikė ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kurios generalinis direktorius Algis Latakas dalyvavo paminklinio akmens atidengimo ceremonijoje. Čia taip pat buvo mecenatas Rimantas Cibauskas, Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybių merai, Seimo narys Valdas Rakutis, KU rektorius prof. dr. A. Razbadauskas, KU Infrastruktūros ir plėtros prorektorius dr. Benediktas Petrauskas, kiti universiteto bendruomenės nariai, Vydūno draugijos nariai ir gausus būrys svečių. Paminklą pašventino KU kapelionas kun. dr. Andrius Vaitkevičius ir Šilutės evangelikų liuteronų kunigas Remigijus Šemeklis.
Renginį lydėjo ir Vydūno kūryba. Konferencijoje, prie filosofo kapo Bitėnuose bei atidengiant paminklinį akmenį Jonaičiuose skambėjo jo tekstai ir muzika. Juos atliko KU vokalinis ansamblis „Jūros ainės“ (vadovė Virginija Manšienė), KU gitaros studijos ansamblis „Marinis“ (vadovė Nina Norgelė-Dzimidienė).
Kultūros renginių ciklą „Vydūnas – tautai ir valstybei“ Klaipėdos universitetas kartu su partneriais rengia jau dvidešimt devintą kartą. Šį kartą renginys iš universiteto persikėlė į Mažosios Lietuvos vietoves, o organizatoriai tikisi, kad ši tradicija bus tęsiama ir ateityje, pasitinkant 2028-uosius – Vydūno 160-ąsias gimimo metines.
About the Author
