Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį Juratoje, Lenkijoje, dalyvavo Baltijos valstybių, Lenkijos ir Rumunijos Prezidentų susitikime.
Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Rumunijos valstybių vadovai aptarė pasirengimą artėjančiam NATO viršūnių susitikimui Ankaroje, regiono saugumo situaciją, NATO rytinio flango stiprinimą, paramą Ukrainai, transatlantinių santykių perspektyvas ir Europos Sąjungos darbotvarkės klausimus.
Prezidentas susitikime pabrėžė, kad Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą, intensyvėjančios hibridinės atakos NATO teritorijoje, kibernetinės grėsmės, dezinformacijos kampanijos, oro erdvės pažeidimai ir bepiločių orlaivių incidentai rodo, jog Rusija išlieka didžiausia ir ilgalaike grėsme euroatlantiniam saugumui.
„Rusijos imperinės ambicijos nesibaigia Ukraina. Todėl privalome nuosekliai stiprinti NATO atgrasymo ir gynybos pajėgumus, išlaikyti tvirtą transatlantinį ryšį ir užtikrinti ilgalaikę paramą Ukrainai. Europos saugumas šiandien ginamas Rytų flange“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas akcentavo, kad pastarieji bepiločių orlaivių incidentai NATO erdvėje ir nuolatinės hibridinės grėsmės prie rytinių NATO ir Europos Sąjungos sienų patvirtina būtinybę toliau stiprinti Aljanso atgrasymo ir gynybos laikyseną regione. Pasak šalies vadovo, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas oro gynybai, kariniam mobilumui ir sąjungininkų kariniam buvimui rytiniame flange.
Šalių lyderiai taip pat aptarė Europos Komisijos Rytų flango stebėsenos iniciatyvą („Eastern Flank Watch“), kuri papildytų nacionalines ir regionines pastangas stiprinant Europos Sąjungos ir NATO išorinės sienos apsaugą. Prezidentas pabrėžė, kad ši iniciatyva turi papildyti jau vykdomus regioninius projektus. „Rytų skydo“ ir „Baltijos gynybos linijos“ projektai yra suderinti su NATO gynybos planavimu ir stiprina kolektyvinę gynybą.
Daug dėmesio skirta pasirengimui NATO viršūnių susitikimui Ankaroje. Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Aljansas turi išlaikyti transatlantinę vienybę, užtikrinti didesnes investicijas į gynybą, stiprinti gynybos pramonės pajėgumus ir tęsti visapusišką paramą Ukrainai.
„Stiprus transatlantinis ryšys išlieka mūsų kolektyvinės gynybos pagrindu. Kartu Europa turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą, investuoti į gynybą ir stiprinti savo gynybos pramonę. Tik stipri Europa bus stipri Jungtinių Amerikos Valstijų sąjungininkė“, – teigė Prezidentas.
Prezidentas taip pat pabrėžė būtinybę išlaikyti ir didinti karinę paramą Ukrainai bei užtikrinti ilgalaikius sprendimus, kurie stiprintų Ukrainos vietą euroatlantinėje saugumo architektūroje.
Prezidentas pažymėjo, kad Lietuva savo įsipareigojimus vykdo nuosekliai – 2026 metais krašto apsaugai skiria 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto ir išlieka daugiausia į gynybą investuojančia NATO valstybe.
About the Author
