Galimybė atsiimti II pensijų pakopoje sukauptas lėšas paskatino daugelį gyventojų iš naujo įvertinti savo sprendimus dėl pensijos kaupimo. Tačiau finansų ekspertai pastebi, kad diskusijose dažnai dominuoja ne faktai, o mitai – nuo įsitikinimo, kad pinigus būtina atsiimti kuo greičiau, iki abejonių, ar sudėtinės palūkanos iš tiesų veikia. „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė paaiškina, kodėl šie įsitikinimai gali kainuoti brangiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Pasak jos, priimant sprendimus dėl II pakopos kaupimo svarbu atsiriboti nuo emocijų ir viešojoje erdvėje sklandančių nuomonių, o pirmiausia įvertinti, kaip sistema veikia iš tikrųjų.
„Diskusijose apie II pakopą dažnai girdime daug skambių teiginių, tačiau ne visi jie atitinka realybę. Kai sprendžiame dėl savo ilgalaikio finansinio saugumo, svarbu remtis faktais, o ne gandais ar pavienėmis istorijomis. Todėl prieš priimant sprendimą verta suprasti, kaip veikia kaupimas, investavimas ir paveldėjimas, kokias teises turi kaupiantieji bei kokios gali būti ilgalaikės vieno ar kito pasirinkimo pasekmės“, – sako L. Načajienė.
Mitas Nr. 1: „Reikia kuo greičiau atsiimti pinigus, nes vėliau jų gali nebelikti“
Ekspertės teigimu, pastaruoju metu dalis gyventojų svarsto pasitraukti iš kaupimo baimindamiesi, kad ateityje sukauptų lėšų gali netekti.
„Viena dažniausių klaidingų prielaidų – kad delsiant priimti sprendimą sukaupti pinigai gali kažkur dingti ar jų tiesiog nebeliks. Tačiau II pakopoje sukauptos lėšos yra žmogaus turtas ir jos niekur nedingsta. O finansiniai sprendimai, priimti iš baimės ar skubos, retai būna patys geriausi. Svarbu įvertinti ne tik tai, kiek pinigų galima gauti šiandien, bet ir kokios vertės atsisakoma ateityje“, – sako L. Načajienė.
Anot jos, net ir nusprendus pasitraukti iš kaupimo, svarbiausia iš anksto žinoti, kur šios lėšos bus nukreiptos toliau.
„Jeigu pinigai po atsiėmimo tiesiog lieka sąskaitoje, žmogus netenka pagrindinės jų funkcijos – kurti ilgalaikę grąžą. Tuo metu laikant pinigus sąskaitoje jų vertę ilgainiui mažina infliacija. Todėl prieš priimant sprendimą verta atsakyti į klausimą, kur šie pinigai dirbs toliau ir kaip jie prisidės prie būsimo finansinio saugumo“, – teigia ekspertė.
Mitas Nr. 2: „Sudėtinės palūkanos yra teorija – kiek besukaupsi, didelio skirtumo nebus“
Dar vienas dažnai girdimas argumentas – kad reguliarios įmokos ir investicijų grąža ilgainiui nesukuria reikšmingos sumos, todėl kaupti neapsimoka. Vis dėlto, pasak L. Načajienės, būtent laikas yra didžiausias investuojančio žmogaus sąjungininkas.
„Daugelis sudėtinių palūkanų efektą vertina tik teoriškai, nes jo nauda ryškiausiai atsiskleidžia po kelių dešimtmečių. Tačiau būtent dėl šio efekto investicijų grąža pradeda uždirbti papildomą grąžą, o sukaupta suma auga vis sparčiau. Kuo ilgesnis kaupimo laikotarpis, tuo didesnė galutinio rezultato dalis susidaro ne iš įmokų, o iš investicinio prieaugio“, – aiškina ji.
Ekspertė pažymi, kad anksti nutraukus kaupimą prarandamos ne tik būsimos įmokos, bet ir potenciali investicijų grąža ateityje.
„Žmonės dažnai vertina tik šiandien matomą sąskaitos likutį, tačiau neįvertina, kiek ši suma galėtų užaugti per artimiausius 10, 20 ar 30 metų. Pavyzdžiui, 10 tūkst. eurų suma, investuojama su vidutine 8 proc. metine grąža, per 20 metų galėtų išaugti iki daugiau nei 46 tūkst. eurų . Tai reiškia, kad po 30 metų ši suma siektų 100 tūkst. eurų. Būtent todėl ilgalaikiame kaupime svarbiausias veiksnys yra ne momentinė rinkos situacija, o laikas rinkoje“, – sako L. Načajienė.
Mitas Nr. 3: „Jeigu nesulauksiu pensijos, visi sukaupti pinigai tiesiog dings“
Pasak ekspertės, nemažai žmonių vis dar klaidingai mano, kad sukauptos II pakopos lėšos nėra jų turtas ir negali būti paveldimos.
„Kartais tenka išgirsti argumentą, kad kaupti neverta, nes žmogus nežino, kiek gyvens. Tačiau svarbu suprasti, kad II pakopoje sukauptos lėšos yra asmeninis turtas. Jei kaupimo dalyvis miršta, sukaupti pinigai perduodami jo paveldėtojams pagal įstatymą arba testamentą“, – pabrėžia L. Načajienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad paveldėjimo galimybė išlieka ir pensijos išmokėjimo etape – pasirinkus anuitetą su paveldėjimo sąlyga arba atidėtąjį anuitetą, reikšminga dalis sukauptų lėšų taip pat gali būti perduodama paveldėtojams.
L. Načajienės teigimu, būtent dėl šios priežasties į pensijų kaupimą reikėtų žiūrėti ne tik kaip į papildomų pajamų šaltinį senatvėje, bet ir kaip į ilgalaikio šeimos turto kūrimo priemonę.
„Kaupiamos lėšos neprapuola ir nelieka sistemoje. Jos gali tapti finansiniu pagrindu artimiesiems, todėl sprendimą dėl kaupimo verta priimti remiantis faktais, o ne klaidingais įsitikinimais. Kuo geriau žmonės supras, kaip sistema veikia iš tikrųjų, tuo lengviau bus priimti racionalius ilgalaikius finansinius sprendimus“, – sako L. Načajienė.
Apie „Luminor investicijų valdymas“ UAB
Lietuvos banko duomenimis, 2025 metų pabaigoje pagal valdomą antros pakopos pensijų fondų turtą „Luminor investicijų valdymas“ užėmė 8,2 proc. rinkos dalį, įskaitant ir gyvybės draudimo įmones, taip pat valdančias antros pakopos pensijų fondus. Pagal valdomą trečios pakopos pensijų fondo turtą įmonė turėjo 19 proc. trečios pakopos pensijų fondų rinkos dalies.
Svarbu: Kaupdami pensijų fonduose, patiriate investavimo riziką, o tai reiškia, kad investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, yra galimybė atgauti mažiau negu investavote. „Luminor investicijų valdymas“ UAB, investicijų grąžos, pensijų fondų pelningumo ar išmokamų anuiteto dydžių negarantuoja. Pensijų fondų praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Prieš priimdami sprendimą kaupti papildomą pensiją „Luminor“ pensijų fonduose susipažinkite su pensijų fondų taisyklėmis, taikomais atskaitymais, investavimo strategija ir rizikos veiksniais. Pensijų fondus valdo „Luminor investicijų valdymas“ UAB, įm. k. 226299280.
About the Author
