Simonas Lisauskas, „Lietuvos draudimo“ generalinis direktorius
Pastaraisiais metais pasaulis įprato gyventi nuolatiniame neapibrėžtume. Karo veiksmai įvairiuose pasaulio regionuose, geopolitinė įtampa, klimato iššūkiai ir pranašaujama dirbtinio intelekto technologijų revoliucija tapo kasdieniais klausimais. Paradoksalu, tačiau didžiausią stresą žmonėms dažnai kelia ne pačios blogos naujienos, kiek nežinojimas, kas jų laukia rytoj. Būtent todėl šių dienų neapibrėžtumo aplinkoje gebėjimas susikurti bent dalį nuspėjamumo savo gyvenime tampa labai svarbia savybe.
Žmonės visais laikais ieškojo būdų sužinoti, kokia bus ateitis: klausė būrėjų, sudarinėjo horoskopus, sekė gamtos ženklus, o šiandien skaitome ekonomistų prognozes ar geopolitikos ekspertų vertinimus. Už viso to slypi tas pats žmogiškas poreikis – noras žinoti, kas mūsų laukia rytoj.
Kodėl žmonėms taip svarbu numatyti ateitį, paaiškina psichologija. Jeigu reikėtų rinktis tarp blogos žinios ir nuolatinės nežinomybės, mažiau streso sukeltų pirmasis variantas. Psichologai pastebėjo, kad mūsų smegenys kur kas sunkiau toleruoja neapibrėžtumą nei aiškiai įvardytą grėsmę. Kai nežinome, kas mūsų laukia, smegenys negali atsipalaiduoti – stebime aplinką, analizuojame signalus ir nuolat ruošiamės galimai grėsmei. Toks budėjimo režimas reikalauja daug energijos ir kelia lėtinį stresą.
Tačiau pastaraisiais metais gyvename laikotarpiu, kai neapibrėžtumas tapo nuolatiniu mūsų palydovu. Karai, geopolitinė įtampa, technologijų progresas, klimato kaitos padariniai ir ekonomikos svyravimai verčia pripažinti – pasaulis tampa vis sunkiau prognozuojamas.
Siekiant išsiaiškinti, kiek nuspėjamu savo gyvenimą mato šalies gyventojai, šį pavasarį didžiausia šalies draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ atliko gyventojų tyrimą. Jis atskleidė, kad šalies gyventojai savo gyvenimo nuspėjamumą vertina tik vidutiniškai (54 balai iš 100 galimų).
Detaliau tiriant penkias gyvenimo sritis, tai yra, finansus, karjerą, sveikatą, kasdienos rutinas ir geopolitiką, paaiškėjo (ir nenustebino), kad mažiausiai nuspėjama yra būtent išorinių grėsmių ir politikos aplinka. Šioje srityje gyventojų galimybės prognozuoti ir turėti įtakos ateičiai 100 balų skalėje tesiekia 38 balus.
Visgi svarbiausias tyrimo atradimas buvo tas, kad nuspėjamumo jausmą labiausiai lemia mūsų pačių veiksmai, o ne išorinės aplinkybės. Labiau nuspėjamu savo gyvenimą laiko ne tie, kurie gyvena be rizikų ar netikėtumų, o galintys daryti įtaką savo ateičiai ir dėl to besiimantys konkrečių veiksmų.
Iš pirmo žvilgsnio, tai gali atrodyti paradoksalu. Būtų logiška manyti, kad ramybę kuria palankios geopolitinės aplinkybės, ekonominis stabilumas ar tiesiog sėkmė. Tačiau mažiausiai savo ateitimi yra užtikrinti tie žmonės, kurie imasi pasyvesnių veiksmų, pavyzdžiui, išlaidų mažinimo, informacijos pertekliaus ribojimo ar pasirinkimo iš viso nieko nedaryti.
Tuo tarpu labiausiai savo ateitimi užtikrinti žmonės nebūtinai jaučiasi gyvenantys visiškai saugiame pasaulyje. Jie supranta, kad ne visas rizikas galima pašalinti, tačiau vietoje laukimo, jie renkasi veikimą: finansų srityje tai reiškia investicijas, papildomų pajamų šaltinių paiešką ar finansinės apsaugos stiprinimą, karjeros srityje – nuolatinį kompetencijų ugdymą ir profesinių ryšių kūrimą, sveikatos – kasdienius sveikus įpročius, kurie ilgainiui tampa svarbesni už pasekmių gydymą.
Tai labai svarbi žinia ne tik gyventojams, bet ir verslui: jaučiamės tvirčiau tada, kai turime ne pasyvias garantijas, o veiksmų planą. Mes neturime svertų kontroliuoti geopolitikos, sustabdyti technologinės revoliucijos ar klimato kaitos padarinių, tačiau galime stiprinti savo pasirengimą.
Nuspėjamumas šiandien nebėra stabilumo sinonimas, veikiau − tai gebėjimas išlikti atspariais pasaulyje, kuris nuolat keičiasi. Kuo daugiau energijos skiriame ne bandymams atspėti ateitį, o pasirengimui, tuo daugiau kontrolės susigrąžiname į savo rankas. Ir galbūt būtent tai šiandien yra didžiausias konkurencinis pranašumas – gyventojams, verslui ir visai mūsų valstybei.
About the Author
