Šiandien visa apimtimi įsigaliojo Rūdninkų karinio miestelio infrastruktūros plėtros II etapo A dalies projekto įgyvendinimo sutartis, kurią metų pradžioje pasirašė Krašto apsaugos ministerija ir UAB „Rudina“. Tai leidžia visa apimtimi pradėti kritinės infrastruktūros statybos darbus. Iki šiol II etapo A dalies teritorijoje vyko parengiamieji žemės darbai, buvo tvarkoma techninė dokumentacija.
„Užtikrintai tęsiame strateginį, visos Lietuvos mastu svarbų projektą, kuris liudija mūsų tvirtą įsipareigojimą nacionaliniam saugumui ir sąjungininkams iš Vokietijos. Darbų tempas – įspūdingas, ir tai jau ne kartą įvertino partneriai iš Vokietijos. Konkrečiais veiksmais įrodome, kad mūsų įsipareigojimas laiku priimti Vokietijos brigadą yra nekintantis: iki 2027 metų pabaigos užtikrinsime kritinės infrastruktūros perdavimą Vokietijos brigadai“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Rūdninkų poligone Vokietijos brigadai vystoma karinė infrastruktūra – didžiausias karinės infrastruktūros projektas nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Visa II etapo A dalies sutarties vertė – 487,61 mln. Eur su PVM skaičiuojant visą 15 metų laikotarpį. Projektas įgyvendinamas viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdu. Projekto kaina apima ne tik infrastruktūros objektų projektavimą ir statybą, bet ir jų priežiūrą bei paslaugų teikimą 12,5 metų laikotarpiu, taip pat finansavimo išlaidas – palūkanas ir kitus įsipareigojimus bankams.
Pagal sutartį, kritinė infrastruktūra, reikalinga Vokietijos karių atvykimui ir apgyvendinimui, taip pat Lietuvos karių, atsakingų už poligono valdymą ir priežiūrą, įsikūrimui, turi būti išvystyta per 1 metus ir 6 mėnesius. Likę statybos darbai turi būti užbaigti per 2 metus ir 3 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo.
„Kitomis aplinkybėmis formaliai įsigaliojusią sutartį būtų galima prilyginti žaliam šviesoforo signalui, tačiau mūsų atvejis kitoks – šalių sutarimu, tiek teritorijoje, tiek biuruose darbai vyko nuo pat sutarties pasirašymo dienos. Pirmojoje teritorijos zonoje iš esmės baigti sklypo sutvarkymo darbai. Šios teritorijos projektai parengti ir baigiami derinti, pradėti kai kurie kritinės infrastruktūros darbai. Šiuo metu objekte dirba maždaug 60 žmonių, pradėjus aktyviąją stadiją komandą sparčiai didinsime. Visi puikiai suvokia projekto svarbą Lietuvos ir viso regiono saugumui, darbai vyksta sklandžiai ir pagal grafiką“, – sako „Conres“ vadovas ir konsorciumo, įsteigusio bendrą įmonę UAB „Rudina“, atstovas Ernestas Šeženis.
„Šio projekto mastelis ir darbų apimtys – įspūdingi. Intensyviai dirbame jau keletą mėnesių. Šiuo metu teritorijoje jau esame atlikę apie 70 proc. žemės darbų. Vien bendrabučių zonoje iškasėme daugiau nei 80 000 m³ netinkamo grunto, o vietoj jo supylėme per 130 000 m³ kokybiško F1 klasės grunto. Statybvietėje nuolat gaudžia buldozeriai, savivarčiai, traktoriai, sunkvežimiai ir kita technika. Komandos nereikia raginti ir motyvuoti – tai išskirtinis pagal savo aktualumą projektas, kurio įgyvendinimui skiriame ypatingą dėmesį“, – apie projekto eigą kalbėjo „Fegda“ generalinis direktorius Jonas Jablonskis.
Sutartis numato, kad „Conres“ vadovaujamas konsorciumas Rūdninkų poligone daugiau nei 52 hektarų ploto teritorijoje pastatys 27 kariuomenės poreikiams pritaikytus statinius, kurių bendras plotas sudarys beveik 94 tūkst. kvadratinių metrų. Taip pat teritorijoje numatyta įrengti rikiuočių aikštę, transporto priemonėms ir karinei technikai skirtas aikštes, dirbtuves, administracijos pastatą, karininkų ramovę, sraigtasparnių zoną bei kitus gerbūvio bei saugumo užtikrinimo objektus.
II etapo A dalies Projektą įgyvendina „Conres“, „INVL Asset Management (INVL) ir „Fegda“ įmonių konsorciumas, kuriame „Conres“ ir „Fegda“ atsakingi už projekto įgyvendinimą, priežiūrą bei valdymą, o INVL yra projekto finansinis partneris. Šio projekto įgyvendinimui konsorciumas įkūrė specialios paskirties bendrovę „Rudina“.
Statomas karinis miestelis užims apie 190 hektarų Rūdninkų karinio poligono teritorijos, o II statybų etapą sudarys ne tik A dalis, bet ir B bei C dalys. Jas vystys įmonė „Merko statyba“, su kuria pasirašytos sutartys visa apimtimi turėtų įsigalioti artimiausioje ateityje. Visa infrastruktūra nuosavybės teise priklausys Lietuvos valstybei ir bus valdoma bei naudojama patikėjimo teise Lietuvos kariuomenės.
About the Author
