Nelaimingi atsitikimai įvyksta akimirksniu ir dažnai – dėl visiškai kasdienių situacijų. Užviręs puodas, paslydimas ant laiptų ar netikėtas augintinio šuolis ant peties. ERGO ekspertai sako, kad būtent tokios, iš pirmo žvilgsnio menkos smulkmenos tampa rimtų traumų, ilgalaikio nedarbingumo priežastimi.
Draudimo bendrovės ERGO tyrimas, atliktas kartu su sociologinių tyrimų agentūra „Norstat“, atskleidė, kad tik 28 proc. Lietuvos gyventojų yra tikri, jog šešiems mėnesiams tapę nedarbingi galėtų padengti visus savo finansinius įsipareigojimus – paskolas, būsto išlaikymo išlaidas ar kitas būtinas išlaidas. Dar 32 proc. mano, kad „greičiausiai susitvarkytų“, tačiau net 40 proc. pripažįsta, kad tokia situacija būtų sudėtinga arba visiškai nepakeliama.
Neįtikėtinos istorijos nutinka nuolat
Praėjusiais metais ERGO buvo pateiktas ne vienas prašymas dėl itin netikėtų nelaimingų atsitikimų. Štai šventės metu iššovęs šampano kamštis pataikė vaikui tiesiai į akį. Kitas žmogus patyrė stiprų rankų nudegimą nuo karšto puodo, kuriame virė kopūstai.
Virtuvėje pasitaiko ir dar neįprasčiau skambančių situacijų: virėjas susižalojo koją pjaustydamas sušalusią žuvį, o kitas žmogus susižeidė ranką, kai ant peties pašokęs katinas išgąsdino jį pjaustant daržoves. Dažnai fiksuojamos ir žaizdos nuo sulankstomų peiliukų ar peilių galandinimo. Kalbant apie kritimus, dažniausi atvejai – pargriuvimas lipant laiptais, užkliuvimas išeinant iš automobilio ar viešojo transporto. Tokios istorijos rodo, kad nelaimės kyla ne tik iš rizikingų situacijų, bet ir iš kasdienių smulkmenų, kurios gali trumpam ar ilgesniam laikui atimti darbingumą.
Moterų ir jaunimo finansinė padėtis pažeidžiamiausia
Net ir paprastos traumos buityje gali tapti ilgalaikio nedarbingumo priežastimi. Tokiais atvejais lemiamą reikšmę turi pasirengimas nenumatytoms situacijoms ir sukauptas finansinis rezervas. Tyrimas parodė, kad moterys Lietuvoje jaučiasi mažiau finansiškai apsaugotos nei vyrai. Tik 24 proc. moterų teigia, kad šešių mėnesių nedarbingumo atveju galėtų užtikrintai padengti visus finansinius įsipareigojimus, kai vyrų šiuo atžvilgiu – 31 proc. Beveik trečdalis moterų pripažįsta, kad tokioje situacijoje susidurtų su dideliais sunkumais arba apskritai negalėtų susitvarkyti.
Pažeidžiamiausia grupė – jauni žmonės iki 29 metų. Net 51 proc. jų nurodo, kad netekus darbingumo būtų sunku arba neįmanoma padengti finansinius įsipareigojimus. Pasak ERGO Gyvybės draudimo departamento vadovės Baltijos šalyse Vaidos Jauneikaitės-Prakienės, tai signalizuoja apie menką jaunų žmonių finansinę pagalvę ir didesnę riziką susidūrus su netikėtomis situacijomis.
„Nelaimingi atsitikimai dažniausiai įvyksta netikėtai, tačiau jų finansines pasekmes galima suvaldyti iš anksto. Tyrimo duomenys rodo, kad dalis gyventojų, ypač jaunesni, dar neturi pakankamų santaupų ar finansinės apsaugos, o moterys dažniau priverstos pasikliauti asmeninėmis santaupomis ar artimųjų pagalba. Tai aiškiai parodo, jog sistemingas taupymas ir gyvybės draudimas tampa svarbia finansinio saugumo dalimi, leidžiančia pasiruošti netikėtiems gyvenimo scenarijams“, – sako draudimo bendrovės ERGO Gyvybės draudimo departamento vadovė Baltijos šalyse Vaida Jauneikaitė-Prakienė.
Kas jaučiasi tvirčiausiai?
Finansiškai saugiausiai jaučiasi 30–39 metų gyventojai – net 33 proc. jų mano galintys susidoroti su šešių mėnesių nedarbingumu net ir netikėto įvykio atveju. Vyresni nei 60 metų gyventojai taip pat palyginti ramūs – teigiamai atsakė 32 proc.
Pagal gyvenamąją vietą išsiskiria vilniečiai: net 32 proc. jų nurodo galintys susidoroti su finansiniais iššūkiais nedarbingumo atveju. Miestelių ir kaimų gyventojai yra kur kas atsargesni – tik 21 proc. jaučiasi pakankamai saugūs.
Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų – 53 proc. – teigia sukaupę santaupų šešių mėnesių išlaidoms. 35 proc. turi nelaimingų atsitikimų draudimą, o 31 proc. tikėtųsi finansinės paramos iš šeimos. Tyrimas atskleidė ir sąmoningumo spragas: net 16 proc. gyventojų prisipažįsta niekada nesvarstę apie ilgalaikį nedarbingumą ir jo pasekmes. Tai labiausiai būdinga jaunesnėms ir mažesnių pajamų grupėms.
About the Author
