2026 m. birželio 18 d. Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS) surengė nuotolinį renginį „Žmonių su negalia turizmo galimybės, problemos ir poreikiai“, kuriame buvo pristatytas naujas, plačiausias iki šiol Lietuvoje atliktas tyrimas šia tema. Renginyje dalyvavo 103 dalyviai – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, turizmo sektoriaus (turizmo informacijos centrų, muziejų, kt. lankytinų objektų), ugdymo įstaigų, rengiančių būsimus turizmo sektoriaus specialistus ir žmonių su negalia organizacijų atstovai.
Renginį pradėjo LR Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė. Pranešimą „Lietuvos turizmo kryptis – nuo didelių turistų srautų prie atvykstančiųjų kuriamos pridėtinės vertės“ skaitė Lidija Bajarūnienė, LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Turizmo ir kurortų plėtros skyriaus patarėja. Ji apžvelgė infrastruktūros prieinamumo vertinimo plėtrą – nuo 2022 m. šalies turistiniai objektai vertinami ne tik pagal fizinę, bet ir skaitmeninę infrastruktūrą, atsižvelgiant į asmenų su negalia poreikius. Paminėjo, kad 2027-ieji – Tarptautiniai darnaus ir atsparaus turizmo metai, kurių tikslas – stiprinti turizmo, kaip darnaus ir atsparaus vystymosi variklio, vaidmenį.
Sandra Buklienė, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Prieinamumo užtikrinimo ir konsultacijų skyriaus vyriausioji patarėja, pranešime „Turizmo prieinamumo užtikrinimas žmonėms su negalia: iššūkiai ir galimybės“ paneigė dažnus mitus – kad prieinamumas skirtas tik žmonėms su negalia, kad jis labai brangus, ar kad „tokių“ klientų tiesiog nėra. Realybė priešinga: prieinamumo sprendimai naudingi visiems, dauguma jų nereikalauja didelių lėšų, o tokie klientai – tiesiog negrįžta, jei paslauga jiems neprieinama. Ji taip pat įvardijo, kur dažniausiai nutrūksta turistinė kelionė: nepritaikyti viešbučių kambariai, neprieinami WC, paplūdimiai be takų, muziejai be audiogidų, restoranai su laiptais bei tai, kad internete tiesiog nėra prieinamumo informacijos arba ji neatitinka realybės.
Apie regos negalią turinčių žmonių kelionių ypatumus kalbėjo Renata Mingilė, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovė, pristačiusi specifinius šios grupės iššūkius ir poreikius keliaujant.
Tyrimo pristatymas
Pagrindinę renginio dalį – tyrimo „Žmonių su negalia turizmo galimybės, problemos ir poreikiai“ rezultatus – pristatė Ginta Žemaitaitytė-Buinevičė, LŽNS projektų koordinatorė. Tyrime apklausti 302 respondentai iš 10 Lietuvos apskričių: 218 žmonių su negalia, 47 turizmo informacijos centrų atstovai, 23 gidai ir 14 kelionių organizatorių, papildomai surengta kokybinė fokus grupės diskusija ir atlikta teisės aktų analizė.
Bent keletas respondentų – žmonių su negalia prieinamą turizmą Lietuvoje apibūdino kaip „loteriją“. Pagrindinės įžvalgos:
- 47,2 % žmonių su negalia keliauja bent kartą per ketvirtį ar dažniau – noras keliauti yra didelis, kliūtis – ne motyvacija, o prieinamumas.
- 52,8 % pagrindiniu keliavimo būdu renkasi automobilį, nes jis suteikia kontrolę ir nepriklausomybę, o viešasis transportas dažnai vertinamas kaip netinkamas turizmo tikslais.
- Tik 8,7 % respondentų visiškai pasitiki internete skelbiama informacija apie prieinamumą, nors 91,8 % sako, kad tokia informacija jiems yra svarbi ar labai svarbi – tai didžiausias atotrūkis visame tyrime.
- Susidūrę su neprieinamumu, respondentai dažniausiai jaučiasi nusivylę, nepatogiai, o nemaža dalis – diskriminuojami ir bejėgiai.
- Tyrimas atskleidė, kad ir turizmo informacijos centrų, ir kelionių organizatorių, ir gidų motyvacija bei geranoriškumas yra aukšti, tačiau sisteminis pasirengimas, informacija ir kompetencijos – vidutiniai ar žemi.
Tyrimo autorė pabrėžė: problema Lietuvoje nėra teisės ar geros valios trūkumas – problema yra įgyvendinimo, informacijos ir koordinacijos trūkumas, ir tai būtina koreguoti.
Tolesniame žingsnyje – rezoliucija
Renginio dalyviai parengė rezoliuciją „Dėl turizmo prieinamumo gerinimo ir sisteminių pokyčių Lietuvoje“, kuri bus siunčiama Ekonomikos ir inovacijų, Socialinės apsaugos ir darbo, Aplinkos, Kultūros, Švietimo, mokslo ir sporto, Susisiekimo ministerijoms bei Lietuvos savivaldybių asociacijai.
Rezoliucijoje keliami konkretūs siūlymai:
- finansavimą valstybės ir ES projektams sieti su universalaus dizaino reikalavimu;
- sukurti centralizuotą, nuolat atnaujinamą nacionalinę prieinamumo duomenų bazę;
· įdiegti aiškią turizmo paslaugų prieinamumo sertifikavimo sistemą, remiantis ISO 21902:2021 standartu „Turizmas ir susijusios paslaugos. Visiems prieinamas turizmas. Reikalavimai ir rekomendacijos“.
- skatinti diferencijuotus, įvairioms negalios grupėms pritaikytus turizmo pasiūlymus;
- remti ilgalaikių, kompleksinių kelionių paketų kūrimą;
- įtraukti prieinamo turizmo temas į turizmo ir gidų rengimo studijų programas;
- įsteigti tarpžinybinę darbo grupę turizmo, transporto, socialinės politikos, švietimo ir kultūros paveldo sričių koordinavimui.
Daugiau apie tyrimą: https://www.negalia.lt/pristatytas-tyrimas-atskleide-prieinamas-turizmas-lietuvoje-tai-dar-loterija/
Renginys vyko pagal Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą „Asmenų su negalia socialinė įtrauktis ir lygių galimybių stiprinimas“.
About the Author
