Ilgaamžiškumas vis dar dažnai siejamas su mažesniu kūno svoriu ar bendru fiziniu aktyvumu, tačiau sveiko senėjimo prognozėms vis svarbesni tampa kiti rodikliai: fizinis pajėgumas, raumenų jėga ir gebėjimas saugiai pakelti krūvį. „Hila“ sporto medicinos gydytojas Mykolas Butvila paneigia visuomenėje gajus mitus ir sako, kad lieknumas savaime negarantuoja geros sveikatos, o didesnis treniruočių intensyvumas nebūtinai reiškia geresnę fizinę formą.
„Klinikinėje praktikoje matome žmones, kurie visą gyvenimą buvo liekni, tačiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, patiria infarktus ar insultus. Tuo metu fiziškai pajėgus žmogus, net ir turintis antsvorio, dažnai pasižymi geresnėmis ilgalaikėmis sveikatos prognozėmis nei lieknas, bet fiziškai nepajėgus žmogus“, – aiškina gydytojas.
Stiprūs raumenys padeda ilgiau išlikti savarankiškam
Pasak M. Butvilos, raumenys nėra vien gražioms kūno formoms ar judėjimui reikalingas audinys. Susitraukdami jie išskiria miokinus – signalines medžiagas, kurios veikia medžiagų apykaitą, uždegiminius procesus, širdies ir kraujagyslių sistemą bei bendrą organizmo atsparumą. Todėl raumenų būklė tampa vienu svarbiausių funkcionalios senatvės rodiklių.
„Raumeninės masės kokybė lemia gebėjimą generuoti jėgą, išlaikyti pusiausvyrą, atlikti kasdienius judesius be skausmo ir nuovargio. Raumenys yra metaboliškai aktyvus audinys: net ramybės būsenoje jiems reikia nemažai energijos, o tai svarbu išlaikant sveiką medžiagų apykaitą vyresniame amžiuje“, – sako „Hila“ sporto medicinos gydytojas.
M. Butvila atkreipia dėmesį, kad fizinis pajėgumas tiesiogiai siejamas su mirtingumo rizika. Jo teigimu, tyrimai rodo, kad antsvorio turintys, bet fiziškai pajėgūs žmonės gali turėti geresnes išgyvenamumo prognozes nei liekni, tačiau fiziškai nepajėgūs asmenys. Jėgos treniruotės taip pat turi atskirą naudą – jos padeda mažinti lėtinių ligų riziką, o derinamos su ištvermės lavinimu gali duoti dar didesnį poveikį ilgalaikei sveikatai.
Intensyvesnis sporto krūvis negarantuoja didesnio fizinio pajėgumo
Gydytojas pastebi, kad šiandien daugėja fiziškai aktyvių žmonių, tačiau tai nebūtinai reiškia geresnį fizinį pasirengimą. Į konsultacijas dažnai kreipiasi pacientai, kuriems sportuojant pernelyg greitai pakyla pulsas, greitai pritrūksta oro, atsiranda minkštųjų audinių skausmų arba užsitęsia traumos. Tokie nusiskundimai vis dažniau pasitaiko ir tarp jaunų, 20–30 metų žmonių.
„Kartais žmogus sportuoja keturis ar penkis kartus per savaitę, tačiau atlikus tyrimus paaiškėja, kad jo ištvermė yra gerokai prastesnė, nei jis tikėjosi. Matome atvejų, kai net ir jauniems žmonėms fizinio krūvio metu pulsas labai greitai pakyla iki aukštų reikšmių, o organizmui tampa sunku efektyviai aprūpinti audinius deguonimi“, – sako M. Butvila.
Viena dažniausių klaidų – bandymas per greitai didinti krūvį. Intensyvioms treniruotėms reikia pasirengimo, o bendras fizinio pajėgumo pagrindas formuojamas palaipsniui. Jei žmogus nuolat sportuoja aukštu pulsu, ignoruoja nuovargį, miega per mažai ir neskiria dėmesio atsistatymui, treniruotės gali ne stiprinti, o alinti.
„Skausmas po fizinio krūvio taip pat ne visada yra normali reakcija. Sunerimti reikėtų tada, kai jis nepraeina po apšilimo, išlieka nutraukus krūvį, trukdo miegoti, kartojasi toje pačioje vietoje arba atsiranda kartu su sumažėjusia motyvacija, dirglumu, nuovargiu ir prastesne bendra savijauta. Traumos dažnai nesusiformuoja per vieną dieną – kūnas kurį laiką kompensuoja per didelį ar netinkamai paskirstytą krūvį, o pirmieji požymiai būna gana subtilūs: tempimas, rytinis sustingimas, skausmingi taškai, pakitęs pratimo atlikimo pojūtis ar mažesnė krūvio tolerancija“, – teigia M. Butvila.
Ar išmanusis laikrodis tikrai pažįsta jūsų kūną?
Sportuojantys žmonės vis dažniau remiasi išmaniaisiais laikrodžiais, programėlėmis ir dirbtinio intelekto rekomendacijomis. Šios priemonės gali padėti stebėti pulsą, miegą, krūvį ar atsistatymą, tačiau gydytojas įspėja – jos neturėtų tapti pagrindiniu sprendimų šaltiniu. Įrenginiai gali klysti, o jų pateikiami duomenys ne visada atspindi realią organizmo būklę.
„Technologijos yra labai naudinga priemonė, tik svarbu suprasti, jog jos dažnai remiasi bendrais algoritmais, o žmogaus energijos lygis, pajėgumas kasdien gali skirtis dėl miego kokybės, streso, ankstesnių treniruočių krūvio, juntamo skausmo ar emocinio nuovargio. Todėl vien subjektyvi savijauta ar ekrane matomi rodikliai ne visada leidžia tiksliai įvertinti, koks krūvis tą dieną yra saugus ir veiksmingas“, – „Hila“ sporto medicinos gydytojas.
Geras technologijų pritaikymo pavyzdys – išmaniosios kardio ir jėgos kineziterapijos treniruotės, taikomos „Hila“ centre. Jų metu žmogaus pajėgumas vertinamas realiu laiku, o krūvis pritaikomas pagal sveikatos būklę, fizines galimybes ir tai, kaip organizmas reaguoja į atliekamą pratimą. Tokiu būdu žmogus gali ne tik saugiau sportuoti, bet ir kryptingai stiprinti fizines savybes, kurios svarbiausios siekiant kuo ilgiau išlikti aktyviam, savarankiškam ir fiziškai pajėgiam.
„Ilgaamžiškumas nėra tikslas, kurį pasiekiame per vieną dieną. Jis kuriamas kasdieniais sprendimais – judėti, stiprinti raumenis, skirti dėmesio atsistatymui ir neignoruoti organizmo siunčiamų signalų. Būtent tai leidžia kuo ilgiau išlikti aktyviems, savarankiškiems ir mėgautis visaverčiu gyvenimu“, – apibendrina M. Butvila.
About the Author
