Garsus chirurgas akcentuoja: sporto traumų prevencija turi prasidėti dar vaikystėje
Apie fizinio aktyvumo naudą žino dauguma žmonių, bet ar susimąstome apie sporto keliamas rizikas sveikatai? Ypač tada, kai krūvis didėja greičiau negu kūnas spėja tam pasiruošti. Sporto medicinoje daugiausiai dėmesio sulaukia priekinio kryžminio raiščio, arba PKR, plyšimai. Tai rimta kelio sąnario trauma, dėl kurios dažniausiai prireikia operacijos bei daug laiko trunkančios reabilitacijos, ilgam apribojamas fizinis aktyvumas, neretai šią traumą lydi ir negrįžtamos pasekmės. Ypač skaudžiai tokios traumos paliečia vaikus ir paauglius – ankstyvame amžiuje patirta kelio trauma gali tapti ne trumpalaikiu epizodu, o viso gyvenimo sveikatos problema.
Pasak „Gijos Klinikų“ ortopedo traumatologo prof. Rimtauto Gudo, „testų rezultatai, atliekami kartu su sporto biomechanikais, rodo, kad net 60-80 proc. sportuojančių vaikų turi riziką patirti kryžminio raiščio traumą. Jeigu 12–14 metų vaikas patiria kryžminio raiščio traumą, po 10 metų, 22–24 metų jaunuolis jau turės kelio sąnario artrozę (įvairaus laipsnio kelio sąnario sudilimą), kuri neišvengiamai progresuos, ir dar po kelių dešimtmečių gali taip pažeisti sąnarį, jog nebus apsieita be kelio sąnario endoprotezavimo operacijos.“
Gera žinia ta, kad dalies tokių traumų galima išvengti. Tam reikalingas sistemingas požiūris, kuris apima daugybę aspektų – mitybą, miego kokybę, tolygų fizinio krūvio pasiskirstymą, poilsio režimus, psichologinę aplinką šeimoje, mokyklose, universitetuose, kolegijose, sporto kolektyvuose, komandose ir kitose ugdymo bei fizinio lavinimo vietose, apšilimą, taisyklingą judesių techniką, neuro- raumenines treniruotes, gerinančias raumenų ir nervų sistemos tarpusavio koordinaciją, periodišką funkcinių judesių testavimą, nuoseklų trenerių, tėvų, sportininkų bei sveikatos specialistų bendradarbiavimą ir dar daugybę kitų faktorių.
Lietuvai – tarptautinis dėmesys
Prestižiniame 2026 m. gegužės mėn. Prahoje vykusiame Europos sporto traumatologijos, kelio chirurgijos ir artroskopijos draugijos (ESSKA) kongrese ESSKA-ESMA (Europos sporto medicinos asociacijos) prezidentas dr. Thomas Pattas savo pranešime įvardijo Lietuvą kaip pavyzdį pasauliui dėl vaikų PKR traumų prevencijos iniciatyvų. Jis pabrėžė, kad „moderni medicina privalo fokusuotis į prevenciją, nes visuomenė nėra pasiruošusi milžiniškai ankstyvos osteoartrozės naštai, kurią sukelia jaunystėje patirtos traumos‘‘ ir pakvietė kongreso dalyvius aplankyti Lietuvą – ,,šią mažą, bet nuostabią šalį, pasimokyti iš jos pavyzdžio ir pasisemti gerosios praktikos.“
Lietuva buvo viena pirmųjų Europos šalių, nacionaliniu lygmeniu inicijavusi specializuotą traumų prevencijos programą vaikams ir jaunuoliams – vaizdo pratimų serijas, pritaikytas įvairioms amžiaus grupėms: 12–14 m., 15–17 m. ir 18–20 m. Programa išversta į lietuvių kalbą – tai lengvai prieinamas skaitmeninis įrankis treneriams, fizinio ugdymo mokytojams ir sportininkams. Vaizdo medžiagoje suprantama kalba paaiškinama anatominė kelio sąnario struktūra, animuoti herojai parodo, kaip taisyklingai atlikti apšilimo pratimus prieš fizinį krūvį.
,,Lietuvoje šią revoliucinę programą įdiegėme kartu, bendradarbiaujant su Nacionaline sporto agentūra, ESSKA-ESMA ir JAV Lasell universiteto sveikatos fakulteto profesoriumi Joseph Janosky. Per kelerius metus ši programa tapo nacionaliniu fenomenu, o jos efektyvumas stebina net visko mačiusius ekspertus – moksliniai tyrimai rodo, kad teisingai taikomos prevencinės priemonės sumažina vaikų nekontaktinių traumų skaičių daugiau nei perpus“, – sako vienas iš traumų prevencijos programos iniciatorių Lietuvoje – prof. R. Gudas.
Šiandien programa jau inicijuota daugiau nei 12 pasaulio šalių, į jos vykdymą aktyviai įsitraukia nacionaliniai olimpiniai komitetai, sporto šakų federacijos, mokyklos bei atskiri sporto kolektyvai.
„Itin svarbų vaidmenį šiame procese atlieka kineziterapeutai, kurie kartu su treneriais nuolat dalyvauja edukaciniuose seminaruose, siekdami apsaugoti jaunuosius talentus nuo karjerą griaunančių traumų“, – teigia prof. R. Gudas. – „Vaikų kryžminio raiščio traumų prevencijai atėjo pats geriausias laikas, nes tokių traumų pastaraisiais metais padidėjo dvigubai. Mūsų tikslas – apsaugoti vaikus, kad jie „nesuplyštų“ bent jau iki pilnametystės.“
Apšilimas nėra formalumas
Specialistai tvirtina, kad tinkamas apšilimas yra viena svarbiausių traumų prevencijos dalių. Apšilimo metu kūnas paruošiamas fiziniam krūviui: suaktyvinami raumenys, gerinama pusiausvyra, koordinacija, sąnarių stabilumas ir nervų sistemos reakcija. Ypač svarbūs pratimai, mokantys taisyklingai šokti, nusileisti, stabdyti, keisti kryptį ir išlaikyti kelio, dubens bei liemens kontrolę.
Tai aktualu ne tik profesionaliems sportininkams. Vaikai ir paaugliai dažnai sportuoja intensyviai, tačiau jų kūno kontrolė ir neuro – raumeninė pusiausvyra dar tik formuojasi. Augimo laikotarpiu keičiasi raumenų jėga, koordinacija, kūno proporcijos, todėl didesnis fizinis krūvis be tinkamo pasiruošimo ženkliai didina vaikų kelio sąnario traumų riziką. Suaugusiesiems riziką kelia grįžimas į sportą po pertraukos, per greitai didinant krūvį, netaisyklinga judesių technika ar neįvertinti raumenų disbalansai.
Taisyklingas judesys – traumų prevencijos pagrindas
Net ir fiziškai stiprus žmogus gali patirti traumą, jei jo judesiai atliekami netaisyklingai, kūnas praranda stabilumą, o krūvis nuolat tenka toms pačioms anatominėms struktūroms – atsiranda perkrovos rizika, mažinanti raiščių kolageno atsparumą plyšimams.
Taisyklingas judesių atlikimas padeda paskirstyti apkrovą, apsaugoti sąnarius ir sumažinti riziką patirti tiek ūmias, tiek perkrovos traumas. Būtent todėl vis daugiau dėmesio skiriama funkcinių judesių testavimui, individualizuotoms prevencinėms programoms ir trenerių edukacijai.
„Vien žmogaus nuomonės, kad jis jaučiasi gerai, nepakanka norint įvertinti, ar kūnas pasiruošęs sportiniam krūviui. Tiksliausią realią situaciją, ar visos struktūros funkcionuoja harmoningai, parodo specializuota testavimo įranga funkcinių judesių atlikimo metu“, – pabrėžia mokslininkas, KTU docentas ir Nacionalinės sporto agentūros vyr. specialistas dr. Aurelijus Domeika.
Nacionalinės sporto agentūros renginyje birželio pradžioje dr. A. Domeika pristatė Lietuvos sporto medicinos situacijos vertinimą, kuriame dalyvavo 27 nacionalinės sporto federacijos. Liūdnoji statistika byloja, jog daugiau nei pusė sportininkų ir trenerių nėra informuoti arba nežino apie traumų prevencijos programas.
Konferencija, tapusi atskaitos tašku
Svarbų vaidmenį formuojant traumų prevencijos kryptį Lietuvoje atliko kasmet organizuojama tarptautinė konferencija „Mes dar nepasiruošę sąnarių endoprotezavimui!“ (angl. „We are not ready for the joint replacement!“). Šio renginio, jau septintus metus suburiančio medikus, trenerius ir mokslininkus, tikslas – pažvelgti į sąnarių sveikatą plačiau: koncentruotis ne tik į pažengusių problemų gydymą, bet ir ieškoti būdų, kaip kuo ilgiau išsaugoti natūralų sąnarį, sumažinti traumų riziką, užtikrinti kokybišką reabilitaciją ir saugų žmogaus grįžimą į aktyvų gyvenimą.
Būtent ši konferencija tapo viena iš svarbių platformų, kuriose pradėta nuosekliau kalbėti apie tai, kad Lietuvai reikia ne tik modernių chirurgijos sprendimų, bet ir aiškios traumų prevencijos sistemos. Patirties mainai su tarptautiniais ekspertais, ESSKA-ESMA įsitraukimas ir Lietuvos specialistų iniciatyva tapo atskaitos tašku platesniam prevencijos programų diegimui šalyje. Tarptautiniai šios srities ekspertai greitai įsiliejo į Lietuviškos traumų prevencijos programos diegimą, po kurios eilėje laukia ir kitos Baltijos šalys.
Prevencija turi persikelti į mokyklas ir sporto klubus
Didžiausias prevencijos poveikis vaikų ir paauglių tarpe pasiekiamas tada, kai ji tampa kasdienės sporto praktikos dalimi. Todėl vis dažniau kalbama apie būtinybę prevencines programas diegti mokyklose, sporto akademijose ir klubuose.
Prof. R. Gudas akcentuoja, kad saugaus sportavimo įpročius svarbu formuoti jau nuo vaikystės. Jo teigimu, situaciją iš esmės keistų tai, jei traumų prevencijos programos būtų diegiamos mokyklose, o neuro-raumeninės treniruotės (pratimai, mokantys kūną judėti saugiai ir stabiliai) būtų įtrauktos į privalomą nacionalinę trenerių ir fizinio rengimo programą.
Tai reiškia, kad fizinio ugdymo mokytojai ir treneriai tampa itin svarbia grandimi. Jie gali pastebėti netaisyklingus judesius, išmokyti vaiką saugiai atlikti pratimus, formuoti apšilimo įprotį ir padėti suprasti, kad traumų prevencija yra tokia pati svarbi kaip sportinis rezultatas. Anksčiau ar vėliau ši programa ras savo tvirtą vietą Lietuvoje ir ženkliai prisidės, apsaugant vaikus nuo kelio sąnario traumų.
Šiuolaikinė medicina – ne tik gydymas, bet ir prevencija
„Gijos Klinikų“ strategijos ir plėtros direktorės Rasos Petrikienės teigimu, šiuolaikinė ortopedija ir sporto medicina vis labiau tolsta nuo požiūrio, kad svarbiausia yra tik sėkmingai atlikta operacija: šiandien gydymo kokybė vertinama kur kas plačiau – didesnis dėmesys skiriamas prevencijai, siekiant minimizuoti traumų riziką. Prieš priimdami sprendimą operuoti, chirurgai dažnai rekomenduoja išbandyti visas galimas konservatyvaus gydymo priemones, įskaitant reabilitaciją. Jeigu operacijos išvengti visgi nepavyksta, svarbu, kad žmogus grįžtų į sportą ne per greitai, o pilnai atsistatęs.
„Džiugu, kad vis daugiau sporto organizacijų, kurios kreipiasi į mus dėl bendradarbiavimo, supranta, kad sportininko sveikata ir prevencija yra ne mažiau svarbūs už sportinius rezultatus. Profilaktika kainuoja, tačiau jos kaina gerokai mažesnė nei traumos ir jos gydymo – tiek finansine, o dar labiau –prarasto laiko prasme. Reguliarūs profilaktiniai sportininkų sveikatos patikrinimai padeda įvertinti bendrą sveikatos būklę, širdies veiklą, kraujo rodiklius, fizinį pajėgumą dar prieš atsirandant nusiskundimams. Periodiški testavimai ir judesių analizė leidžia sportuoti saugiau, išsaugoti gerą fizinę formą bei susitelkti į ilgalaikę sportininko sveikatą“, – akcentavo R.Petrikienė.
Prevencija kaip naujas sporto kultūros standartas
ESSKA-ESMA prezidentas dr. T. Pattas traumų prevenciją vadina ne tik medicinos, bet ir visuomenės atsakomybės klausimu. Pasak jo, jaunystėje patirtos kelio traumos gali turėti ilgalaikių pasekmių ir didinti ankstyvos osteoartrozės riziką, todėl prevencija turėtų tapti įprasta kasdienybės dalimi: „Traumų prevencija svarbi ne tik sportuojantiems žmonėms, bet ir visai visuomenei, kur traumos sudaro didelę ir dažnai išvengiamą naštą. Norėtųsi, kad prevencija taptų tokia įprasta kasdienybėje kaip ir saugos diržas automobilyje.“
Garsus Lietuvos ortopedas traumatologas prof. R.Gudas taip pat pritaria, kad sportas turi stiprinti, ne žaloti, o tam reikia žinių, įpročio ir sistemos. Jis džiaugiasi, kad Lietuva jau žengė svarbų žingsnį – nuo traumų gydymo link jų prevencijos ir kviečia aktyviai palaikyti šią iniciatyvą, – kad ateities karta būtų sveikesnė.
About the Author
