Arterinė hipertenzija dažnai vadinama „tyliąja liga“, kadangi žmogus gali ilgą laiką nejausti jokių simptomų, kai tuo metu padidėjęs kraujospūdis jau veikia kraujagysles ir svarbius organus. Vis dėlto, keičiantis sezonui, ypač atėjus vasarai ir šylant orams, kraujospūdžio rodikliai gali kisti – kai kuriems jie sumažėja, kitiems pradeda svyruoti. Apie tai, kodėl vasarą svarbu atidžiau stebėti savijautą ir kokių klaidų vengti sergant hipertenzija, pasakoja Tauragės šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Edita Puskunigytė.
„Arterinė hipertenzija – tai būklė, kai arterijose esantis kraujospūdis nuolat viršija normalią ribą. Per aukštu laikomas kraujospūdis, kai sistolinio, arba viršutinio, kraujospūdžio vertė yra didesnė kaip 140 mmHg, o diastolinio, arba apatinio – 90 mmHg“, – aiškina šeimos gydytoja.
Pasak jos, arterinė hipertenzija gali būti pirminė, kai ją sukėlusi priežastis nėra žinoma, arba antrinė, kai kraujospūdžio padidėjimas atsiranda dėl kitų sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, inkstų, endokrininės sistemos sutrikimų ar vaistų vartojimo.
„Pagrindinis arterinės hipertenzijos diagnostikos metodas yra reguliarus kraujospūdžio matavimas. Hipertenzija diagnozuojama, kai 140/90 mmHg ar didesnis kraujospūdis nustatomas gydytojo kabinete per kelis apsilankymus arba patvirtinamas namų matavimais ar 24 valandų kraujospūdžio stebėjimu“, – pasakoja E. Puskunigytė.
Liga gali ilgai nesukelti jokių simptomų
Hipertenzija neretai vadinama „tyliąja liga“, nes ilgą laiką gali nesukelti jokių akivaizdžių simptomų. Dėl šios priežasties padidėjęs kraujospūdis kartais nustatomas tik profilaktinio vizito metu arba jau įvykus komplikacijoms.
„Per aukštas kraujospūdis yra pavojingas, nes ilgą laiką, pacientui to nežinant, apkrauna kraujagysles ir svarbius organus. Tai vienas svarbiausių insulto rizikos veiksnių, taip pat padidinantis riziką susirgti širdies nepakankamumu, krūtinės angina ir patirti širdies infarktą“, – pažymi šeimos gydytoja.
Ilgainiui nekontroliuojama hipertenzija gali sutrikdyti inkstų funkciją ir lemti lėtinės inkstų ligos išsivystymą, pažeisti tinklainės kraujagysles bei bloginti regėjimą. Taip pat liga didina aterosklerozės, kraujagyslių siaurėjimo ir kietėjimo, aneurizmų, atminties ir mąstymo sutrikimų riziką.
„Kraujospūdį reikėtų pasimatuoti, jei vargina galvos skausmas, svaigimas, krūtinės skausmas, širdies plakimo pojūtis, regėjimo sutrikimai ar pradeda kraujuoti iš nosies. Visgi, daugelis iš mūsų gali ir nieko nejausti, todėl kraujospūdis turėtų būti tikrinamas reguliariai – namuose bei vizitų pas gydytoją metu“, – pabrėžia E. Puskunigytė.
Vasarą kraujospūdis gali sumažėti
Verta žinoti, jog vasarą kraujospūdžio rodikliai daugeliui žmonių gali keistis. Dažniausiai jie šiek tiek sumažėja, tačiau kai kuriems pacientams gali pasireikšti ir svyravimai.
„Karštis plečia kraujagysles, todėl kraujospūdis mažėja. Dėl šios priežasties vasarą vartojamų vaistų dozės gali būti koreguotinos. Vis dėlto, žemesni kraujospūdžio rodikliai nereiškia, kad pacientai turėtų patys priimti sprendimus dėl gydymo. Viena dažniausių klaidų vasarą – pastebėjus sumažėjusį kraujospūdį visiškai nutraukti vaistų vartojimą. Toks elgesys gali sukelti nekontroliuojamus kraujospūdžio svyravimus“, – pabrėžia Tauragės šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Edita Puskunigytė.
Karštuoju metų laiku savijautai įtakos turi ir padidėjęs prakaitavimas – organizmui netekus daugiau skysčių ir druskų, sumažėja cirkuliuojančio kraujo tūris, todėl kraujospūdis gali kristi dar labiau. Tai lemia, jog žmogus gali jausti galvos svaigimą, silpnumą, nuovargį, alpimo jausmą, ypač staigiai atsistojus. Pamatavus kraujospūdį, jis gali būti per žemas.
„Nukritus kraujospūdžiui gali padėti skysčiai, druska ar stipri kava, tačiau svarbu stebėti savijautą ir neignoruoti simptomų. Galvos svaigimas, skausmas, silpnumas, širdies plakimas ar dusulys kartais nurašomi karščiui, nors gali rodyti reikšmingus kraujospūdžio pokyčius – dėl to bet kokius pasikeitimus naudinga aptarti su savo gydytoju“, – primena šeimos gydytoja.
Kaip padėti sau?
Vasarą hipertenzija sergantys pacientai dažniausiai klysta nereguliariai matuodami kraujospūdį, vartodami per mažai skysčių, per ilgai būdami karštyje ar vartodami alkoholį. Kraujospūdžio kontrolei įtakos gali turėti ir didelis fizinis krūvis karščiausiu dienos metu.
„Svarbu vartoti pakankamai skysčių, reguliariai matuoti kraujospūdį, vengti per ilgo buvimo karštyje ir didelio fizinio krūvio, ypač karščiausiu dienos metu“,– pabrėžia E. Puskunigytė.
Ji primena, kad nustačius hipertenzijos diagnozę svarbus ne tik medikamentinis gydymas, bet ir gyvensenos pokyčiai: „Reikėtų palaikyti fizinį aktyvumą, mažinti gyvulinės kilmės maisto produktų kiekį bei druskos vartojimą ir valgyti daugiau daržovių.“
About the Author
