Autorius: Raul Eamets, „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas
Artimųjų Rytų krizė, brangstantys energijos ištekliai ir naujas spaudimas kainoms verčia koreguoti lūkesčius: ekonomika augs lėčiau, o infliacija bus didesnė, nei tikėtasi vos prieš kelis mėnesius. Negana to, Europos Centrinis Bankas (ECB), reaguodamas į rinkos pokyčius, pakėlė palūkanų normą iki 2,25 proc., o iki metų pabaigos ji gali pasiekti 2,75 proc.
Lietuvos ekonomika augs daugiausiai – 3,1 proc.
Tarp Baltijos valstybių Lietuva šiuo metu atrodo pozityviausiai. „Bigbank“ atnaujintoje prognozėje numatoma, kad Lietuvos ekonomika 2026 m. augs 3,1 proc., Estijos augimas sieks 1,7 proc., o Latvijos – 1,5 procento.
Pagrindinis Lietuvos pranašumas šiemet – vidaus vartojimas. Antrosios pensijų pakopos reforma į ekonomiką nukreipia papildomų pinigų srautą: dalis gyventojų juos panaudos paskoloms grąžinti, dalis paliks banko sąskaitose, o dalis neišvengiamai virs vartojimu.
Tai trumpuoju laikotarpiu Lietuvai suteikia pranašumą. Kai dalis Europos ekonomikos stringa, papildomas vartojimas padeda palaikyti prekybą, paslaugas ir bendrą ekonomikos aktyvumą.
Be to, Lietuvos ekonomika labiau remiasi Vidurio Europos rinkomis. Lenkijos ekonomika šiuo metu atrodo gana stipriai, todėl Lietuvos eksportuotojams ir paslaugų teikėjams tai suteikia papildomą atramą. Latvijos padėtis sudėtingesnė dėl didesnės priklausomybės nuo gamtinių dujų, naudojamų elektros gamybai ir šildymui. Labiausiai tai išryškės rudenį, prasidėjus šildymo sezonui.
Antrosios pensijų pakopos pinigai didins infliaciją iki 5,5 proc.
Tačiau reikia suprasti ir tai, kad pinigai, išleisti vartojimui, ne tik palaiko augimą, bet ir didina spaudimą kainoms. Todėl „Bigbank“ Lietuvos infliacijos prognozė šiemet yra 5,5 proc. – gerokai didesnė nei Europos Komisijos prognozuojami 4,4 procento.
Priežasčių tokiam pesimizmui yra pakankamai. Lietuvoje vienu metu veikia keli infliaciniai veiksniai: brangstanti energija, didėjančios transporto sąnaudos, augantis darbo užmokestis ir papildomi vartojimo pinigai iš pensijų reformos.
„Bigbank“ prognozuoja, kad atlyginimai Lietuvoje šiemet augs apie 8 proc., todėl spaudimas paslaugų kainoms išliks stiprus.
Infliacijos grįžimą lemia ne tik vietiniai veiksniai. Naftos ir dujų kainų šuoliai paprastai ekonomikoje keliauja ilga grandine. Būtent todėl energetikos krizės poveikis dažnai būna platesnis, nei iš pradžių atrodo.
Dar viena problema – laikas. Jeigu energijos kainų šokas užsitęsia kelis mėnesius, verslas gali dalį sąnaudų prisiimti pats. Tačiau jeigu kainų kilimas tampa ilgalaikis, jis neišvengiamai persikelia į galutines kainas. Dėl to infliacija gali būti ne trumpas kainų šuolis, o lėtesnis, bet ilgesnis brangimo ciklas.
Judėjimo kryptis paaiškės artimiausiu metu
Lietuvos situacija šiuo požiūriu dviprasmiška. Iš vienos pusės, stipresnis vartojimas ir atlyginimų augimas padeda ekonomikai augti. Iš kitos pusės, didesnės kainos ir brangesnis skolinimasis palaipsniui mažina tą pačią perkamąją galią. Kitaip tariant, šiandien ekonomika gauna impulsą, bet rytoj dalis jo gali būti „suvalgyta“ infliacijos ir didesnių paskolų įmokų.
Todėl pagrindinė šių metų ekonominė žinutė Lietuvai yra ne vien „augame greičiau už kaimynus“. Lietuva turi daugiau vidinio impulso nei Latvija ir Estija, tačiau kartu turi ir daugiau vietinių infliacijos rizikų. Pensijų pinigai, augantys atlyginimai ir stipresnis vartojimas trumpuoju laikotarpiu padės ekonomikai, bet šie veiksniai taip pat gali padaryti kainų augimą atkaklesnį.
Artimiausi mėnesiai parodys, kuris scenarijus bus ryškesnis. Jeigu energijos kainos stabilizuosis, Lietuva gali gana sėkmingai išnaudoti vidaus vartojimo bangą ir išlaikyti augimo lyderystę Baltijos regione. Jeigu naftos ir dujų kainų spaudimas užsitęs, o ECB bus priverstas toliau griežtinti politiką, ši lyderystė taps gerokai brangesnė – tiek paskolų turėtojams, tiek verslui, tiek vartotojams prie kasų.
About the Author
