Įmonės, sudarančios sutartis su vartotojais per interneto svetaines ar mobiliąsias programėles, nuo šiol privalo šiose platformose įdiegti specialią atsisakymo nuo sutarties funkciją. Lietuvoje šis, ES direktyvoje numatytas reikalavimas įsigaliojo 2026 m. birželio 19 d.
Kas pasikeitė ir kodėl tai svarbu?
Vartotojų teisė per nustatytą terminą atsisakyti nuotoliniu būdu sudarytos sutarties nėra nauja – ji veikė ir anksčiau. Tačiau iki šiol daug kas priklausė nuo verslininko: vieni siūlė elektronines formas, kiti prašė siųsti el. laišką ar pildyti atskirą dokumentą. Naujasis reikalavimas situaciją keičia iš esmės – atsisakymo galimybė turi būti integruota į internetinę sąsają, per kurią sutartis buvo sudaryta.
„Verslas turi įvertinti, ar jo esama praktika atitinka naujuosius reikalavimus ir – jeigu reikia – atlikti pakeitimus. Nors pati ES direktyva pirmiausia reglamentuoja nuotoliniu būdu sudaromas finansinių paslaugų sutartis, joje nustatytas sutarties atsisakymo funkcijos reikalavimas taikomas kur kas plačiau, t. y. ir kitoms per internetinę sąsają sudaromoms nuotolinėms sutartims, kai vartotojas turi teisę jų atsisakyti“, – sako teisės firmos „Sorainen“ partnerė Vaiva Mašidlauskienė.
Kokie reikalavimai keliami?
Direktyva nustato aiškius atsisakymo funkcijos techninius bei turinio reikalavimus. Sąsaja turi būti aiškiai pažymėta, pavyzdžiui, užrašu „atsisakykite sutarties čia“ arba kita nedviprasmiška formuluote, taip pat ji turi būti prieinama visą atsisakymo laikotarpį. Ji turi leisti vartotojui pateikti elektroninį pareiškimą apie atsisakymą, kuriame būtų nurodyti jo vardas, sutarties identifikavimo duomenys ir kontaktinė informacija patvirtinimui gauti.
Patvirtinimo mygtukas turi būti aiškiai pažymėtas – rekomenduojama formuluotė: „patvirtinti sutarties atsisakymą“. Vartotojui jį paspaudus, pardavėjas privalo nedelsdamas išsiųsti atsisakymo gavimo patvirtinimą patvariojoje laikmenoje, pavyzdžiui, el. paštu. Patvirtinime turi būti nurodytas sutarties atsisakymo turinys, pateikimo data ir laikas, kada jis buvo pateiktas. Vartotojas laikomas pasinaudojęs atsisakymo teise, jeigu pareiškimas pateikiamas iki taikomo sutarties atsisakymo termino pabaigos.
„Verslui svarbu ne tik techniškai įdiegti atsisakymo mygtuką, bet ir įsitikinti, kad visa atsisakymo eiga – nuo funkcijos matomumo iki patvirtinimo išsiuntimo – atitinka teisės aktų reikalavimus”, – pabrėžia V. Mašidlauskienė.
„Sorainen“ teisininkas Nojus Jašmontas pažymi, kad Lietuvoje naujuosius reikalavimus prižiūrės Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Pažeidus reikalavimus, gresia bauda nuo 500 iki 5000 Eur. Jei pažeidimas nesukelia didelės žalos vartotojų interesams, tarnyba gali atsižvelgti į visas aplinkybes ir, vadovaudamasi sąžiningumo bei protingumo principais, apsiriboti įspėjimu.
Situacija Baltijos šalyse
Direktyvos nuostatos jau perkeltos ir į Latvijos bei Estijos teisę, tačiau abiejose šalyse įsigaliojimo datos skiriasi nuo Lietuvoje taikomos birželio 19 dienos. N. Jašmontas atkreipia dėmesį, kad verslui svarbu įvertinti šiuos skirtumus, planuojant atitiktį Baltijos mastu.
Latvijoje reikiami Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimai dar yra parlamentinio svarstymo stadijoje ir, tikėtina, įsigalios vėliau nei ES lygiu nustatyta data. Vis dėlto jokio pereinamojo laikotarpio nenumatyta, todėl verslas turėtų pradėti ruoštis jau dabar. Už pažeidimus gali grėsti bauda iki 1400 Eur, o kai kuriais atvejais ir kitos sankcijos už nesąžiningos komercinės veiklos vykdymą.
Estijoje direktyva perkelta į teisę Prievolių įstatymo ir Vartotojų apsaugos įstatymo pakeitimais, kurie įsigalios 2026 m. rugsėjo 1 d. Priežiūrą vykdys Vartotojų apsaugos ir techninės priežiūros institucija. Už atsisakymo mygtuko reikalavimų nesilaikymą numatyta vienkartinė bauda iki 9 600 Eur – ji gali būti taikoma pakartotinai tol, kol pažeidimas bus pašalintas.
About the Author
