Ekspertų teigimu, vienas didžiausių iššūkių rūšiuojant atliekas vis dar tebėra žinių trūkumas. Kyla daug klausimų, ar būtina plauti pakuotes, kaip atskirti skirtingus plastikų tipus ir kur tinkamai išmesti elektronikos atliekas. Kol kas realus atliekų perdirbimo efektyvumas šalyje siekia apie 60–70 proc., o pagrindine priežastimi išlieka neteisingas rūšiavimas namuose. Šiame kontekste vis svarbesnis tampa švietimas ir praktinių įgūdžių ugdymas, pradedant nuo pačių mažiausiųjų.
Svarbūs kasdieniai įpročiai
Per keturis sezonus „Ekonovus“ įkurta „Tvarumo akademija“ iš nedidelės iniciatyvos mokykloms išaugo į vieną didžiausių bendruomenių Lietuvoje. Nuotolinėse ekspertų vedamose pamokose jau dalyvavo 123 tūkst. moksleivių ir mokytojų. Lyginant su pirmaisiais metais, šiemet dalyvių skaičius buvo kone 40 kartų didesnis. Šis augimas rodo ne tik rekordinį susidomėjimą, bet ir patvirtina – tvarumas vis dažniau suvokiamas ne kaip teorinė sąvoka, o kaip kasdienis įgūdis, formuojamas per žinias ir praktinį pritaikymą.
„Matydami augantį supratimą apie tvarumo svarbą, tačiau kartu ir žinių trūkumą, kaip šiuos principus taikyti praktiškai, jau ketverius metus prie pokyčių prisidedame ne tik tiesiogine įmonės veikla, bet ir per švietimą. Nuotolinių pamokų tikslas – edukuoti visuomenę, visų pirma, moksleivius, apie tvarius sprendimus, atliekų rūšiavimo svarbą ir atsakomybę už savo aplinką“, – komentavo „Tvarumo akademijos“ vadovė Jurgita Bagdonavičienė.
Rudenį startuos jau penktasis „Tvarumo akademijos“ sezonas. Reaguojant į didžiulį susidomėjimą projektu numatoma plėsti veiklos ratą ir vyresnėms auditorijoms. Edukacijų metu moksleiviai ir studentai bus kviečiami plačiau sužinoti, kaip atsakingai rūšiuoti atliekas, tausoti gamtą ar pakartotinai panaudoti daiktus.
Kas labiausiai domina moksleivius?
Temos nuotolinėms pamokoms parenkamos stebint, kuo šiandien gyvena vaikai, kas jiems rūpi ir lengvai suprantama. Taip pat nuolat įsiklausoma į pačių mokinių ir mokytojų siūlymus bei idėjas, todėl turinys išlieka artimas kasdienėms situacijoms ir lengvai pritaikomas ugdymo procese.
Rekordinį sezoną daugiausia dėmesio sulaukė pamoka apie pakartotinį daiktų panaudojimą, kurioje dalyvavo daugiau nei 14 tūkst. moksleivių ir mokytojų.
„Toks aktyvumas rodo, kad tvarumas siejamas ne tik su atsakingu vartojimu, bet ir su gebėjimu sąmoningai atsisveikinti su daiktais bei suteikti jiems antrą gyvenimą. Ši tema sulaukė ypač didelio įsitraukimo – mokiniai aktyviai atliko užduotis, kūrybiškai atnaujino senus daiktus ir organizavo mainų iniciatyvas“, – pasakojo iniciatyvos vadovė.
Gamtoje visi vienodai svarbūs
Aktyvaus moksleivių įsitraukimo ir daugiausia klausimų nuotolinėje pamokoje „Gamtoje nėra mažų ir didelių, jie visi – gyvi ir svarbūs“ sulaukė gamtininkas, fotografas, radijo ir televizijos laidų vedėjas, rašytojas Selemonas Paltanavičius.
S. Paltanavičius, atsakydamas į klausimus, pabrėžė, kad gamtoje nėra nesvarbių grandžių, o laukinės gyvūnijos gerovė tiesiogiai priklauso nuo mūsų kasdienių pasirinkimų. Pasak jo, tokie paprasti veiksmai kaip atsakingas atliekų rūšiavimas, aplinkos tvarkymas ir nešiukšlinimas yra svarbus kiekvieno žmogaus indėlis į gamtos išsaugojimą. Būtent nuo mūsų elgesio priklauso, ar gyvūnai galės gyventi saugioje, švarioje aplinkoje ir išlikti savo natūraliose buveinėse.
Pašnekovo žodžiais, gamtai ir žmonėms kylantys iššūkiai yra neatsiejami – dažnu atveju gamtoje matomos problemos yra tiesioginė žmogaus veiklos pasekmė. Taigi, svarbiausia – nuolat mokytis ir keisti požiūrį į santykį su aplinka. „Būtina mokytis gyventi ne gamtoje, o greta gamtos – jai nekenkiant. Mes iš gamtos imame, tačiau kartu turime suprasti atsakomybę: jei naudojame jos išteklius, privalome bent iš dalies kompensuoti daromą poveikį gerais darbais“, – pabrėžia S. Paltanavičius.
Norint pasirūpinti gamta, ją reikia pažinti
Pasak gamtininko S. Paltanavičiaus, „Tvarumo akademija“ yra viena iš sėkmingiausių nuotolinių iniciatyvų. Nors šiuolaikiniame informacijos gausos amžiuje atrodo, kad žinių apie gamtą ir aplinką netrūksta, realybėje pasaulis dažnai juda greičiau nei žmonės spėja šias žinias įsisavinti ir pritaikyti kasdieninėje praktikoje. „Būtent čia ir slypi esmė – ne tik turėti žinių, bet mokėti jomis naudotis. „Tvarumo akademijos“ stiprybė – gebėjimas žinias paversti suprantamomis ir artimomis kasdienėms situacijoms“, – kalbėjo gamtininkas.
Kaip pavyzdį jis pateikė paprastus kasdienius sprendimus: pasėti saulėgrąžų, kurios taptų maistu vabzdžiams ir paukščiams, sąmoningai priimtą sprendimą nešienauti visos pievos, paliekant dalį erdvės gamtai. „Net ir nedaryti žalos jau yra svarbus veiksmas“, – paaiškino gamtininkas.
Kalbėdamas apie gamtos pažinimo svarbą, S. Paltanavičius akcentavo, kad buvimas gamtoje jos nesuprantant praranda prasmę: „Einant į gamtą, ją reikia pažinti. Kitaip tai būtų tas pats, kas į biblioteką eiti nemokant nei skaityti, nei rašyti.“ Kuo geriau žmogus pažįsta gamtą ir jos gyventojus, tuo harmoningesnis tampa jo santykis su aplinka.
About the Author
