Vilkaviškio neįgaliųjų sporto klubo vadovas Tomas Kairys įsitikinęs: svarbiausia, kad pats žmogus norėtų sportuoti. Aktyvi fizinė veikla gali suvienyti žmones, pašalinti matomas ir nematomas kliūtis bei suteikti nuostabių emocijų visiems dalyviams, nepaisant negalios. Būtent dėl šios priežasties po visą Lietuvą išsidėstę žmonių su negalia klubai ragina prisijungti kiekvieną.
Didžiausias dėmesys – jaunimui
Vilkaviškio neįgaliųjų sporto klubas buvo sukurtas, siekiant didinti asmenų su negalia integraciją į Lietuvos paralimpinį sporto gyvenimą, sako jo prezidentas T.Kairys. Klube daugiausiai lengvaatlečių ir krepšininkų, kurie aktyviai dalyvauja vežimėlių 3 x 3 varžybose.
„Dalyvaujame Lietuvos neįgaliųjų federacijos rengiamuose čempionatuose. Neseniai buvome išvažiavę į stovyklą Estijoje. Daugiausiai dėmesio skiriame jaunimui. Bendradarbiaujame su Kybartų „Rasos“ specialiosios mokyklos vaikais“, – pasakojo T.Kairys.
Anot sporto klubo vadovo, svarbiausia sudaryti tinkamas sąlygas žmonėms, kurie nori sportuoti. Jis akcentuoja, kad svarbiausia yra, jog pats žmogus norėtų užsiimti sportu. „Vizija yra atverti kelius į Lietuvos neįgaliųjų paralimpinį judėjimą“, – sako T.Kairys.
Sveikieji taip pat gali prisijungti prie klubo. Svarbiausia, kad tik būtų noro, šypsosi sporto klubo įkūrėjas.
Siekia mažinti atskirtį
„Daugiausiai sporto klubo užsiėmimuose dalyvauja asmenys, turinys judėjimo negalią, bet yra ir vaikų su intelekto negalia iš „Rasos“ specialiosios mokyklos“, – teigia jis.
Klubas veikia beveik 12 metų. Nuo pat įkūrimo kasmet organizavo Vilkaviškio rajono asmenų su negalia sporto olimpiadą „Pasiek daugiau“. Daugiausiai joje dalyvaudavo pensinio amžiaus žmonės. Tačiau dabar klubas labiau orientuotas į jaunus žmones su negalia.
„Sporto klubas skirtas mažinti atskirtį, skatinti jaunimą labiau pasitikėti savimi. Ta linkme ir einame.Pastebiu, kad asmenys su negalia yra suvaržyti, kompleksuoja būdami šalia sveikųjų. Su šia mintimi ir kūriau tokį klubą, į kurį galėtų eiti ne tik žmonės, turintys negalią, bet ir sveikieji. Norėjau, kad jie nesijaustų kitokie, nelaikytų savęs nevisaverčiais“, – kalbėjo Vilkaviškio neįgaliųjų sporto klubo vadovas Tomas Kairys.
„Aš dirbu ir Vilkaviškio sporto mokykloje, turiu sveikų vaikų grupę, bet stengiuosi juos vis tiek įtraukti į savo žmonių su negalia klubą. Jie manęs vis klausia: „Kas ten bus?“. Aš jiems atsakau: „Jūs nebijokit, eikit sportuoti, nieko neprarasit.“ Mes visi kartu žaidžiame tinklinį, krepšinį, užsiimame lengvąja atletika. Svarbiausia, kad nebūtų didelės atskirties, vyktų bendravimas. Kai yra nuolat bendraujama, jausmas, kad jie yra kitokie, dingsta. Jie yra normalūs vaikai“, – pabrėžia buvęs paralimpietis T.Kairys.
Geros sąlygos sportuoti
Vilkaviškio neįgaliųjų sporto klubo prezidentas T.Kairys sako, kad Lietuvoje asmenims su negalia sąlygos sportuoti yra sudarytos, bet priduria, kad kartais pritrūksta pačių žmonių noro tai daryti.
„Sąlygos sportuoti tikrai sudarytos, tikrai nėra tokio didelio atotrūkio kaip anksčiau, – sako jis. – Esminis dalykas, kad pats žmogus norėtų sportuoti. Reikėtų kitaip formuluoti klausimą: ne sąlygose esmė, bet tai, ar žmogus nori ką nors pasiekti, nebūtinai sportuodamas, galbūt meno srityje ar kur nors kitur.“
„Ne visi gali būti sportininkais. Kitą versi sportuoti, bet jam tas sportas šimtas metų, jis kuo puikiausiai gali integruotis kituose dalykuose. Svarbu turėti motyvacijos apskritai kažką veikti, daryti. Svarbiausia yra judėti, tobulėti, augti žmogui kaip asmenybei, atrasti save, nebūtinai per sportą, galima ir per kitas veiklas“, – kalbėjo jis.
„Sportas gali atverti daug durų. Žmogus įgauna pasitikėjimo. Galbūt profesionaliu sportu neužsiims, bet pasportuos mėgėjiškai, dėl savęs“, – tęsė jis, pridurdamas, kad sporto klubas yra puiki vieta pabendrauti, pakeisti aplinką, daugelį vilioja ir galimybė išvažiuoti į varžybas.
„Pastebėjau, kad kuo geresnės sąlygos, tuo mažiau norinčiųjų. Anksčiau, kai tokių gerų sąlygų nebūdavo, žmonių motyvacija būdavo kitokia“, – atkreipia dėmesį T.Kairys.
Planuoja varžybas
„Kiekvienų metų rudenį ir pavasarį Druskininkuose vyksta vežimėlių krepšinio turai. Jau ketvirtą ar penktą sezoną ten dalyvaujame. Sveikieji taip pat prisijungia žaisti vežimėlių krepšinio. 18-19 metų jaunimui tai atrodo įdomu, todėl jie ir dalyvauja“, – pasakoja T.Kairys.
Vilkaviškio rajono asmenų su negalia sporto olimpiada tradiciškai vykdavo kasmet liepos mėnesį. Kada vyks šiemet – dar tiksliai nežinoma, bet tikriausiai rugpjūtį arba liepą.
„Penkis metus iš eilės olimpiadą organizavo Vilkaviškio neįgaliųjų sporto klubas, tačiau dabar iniciatyvą nori perimti kita draugija“, – sako T Kairys ir priduria taip pat planuojantis varžybas „Pasiek daugiau“, bet dar vyksta įvairūs organizaciniai darbai, nes norisi į tas varžybas pritraukti kuo daugiau žmonių.
Jis pridūrė, kad Vilkaviškio sporto klube sportuoti pradėjo Ispanijoje ir Prancūzijoje profesionaliai krepšinį žaidęs, bet dabar Vilniuje gyvenantis Erikas Siaurusaitis. Kiti garsūs neįgaliųjų sporto atstovai, sportuoti pradėję būtent šiame klube, yra Lukas Guščius, Robertas Protasevičius, Erikas Siaurusaitis ir Marija Astrauskaitė.
Skatina nebūti pasyvia visuomenės dalimi
„Mes, kaip klubas, turime misiją, per sportą įtraukti žmones kaip aktyvią visuomenės dalį“, – sako Kauno neįgaliųjų rekreacijos ir sporto klubo valdybos narė Vaida Pokvytytė bei priduria, kad prie klubo kaip dalyviai arba asistentai skatinami prisijungti ir įgalūs žmonės.
„Klubas vienija bendrų pomėgių turinčius žmones. Be to, kad sportuojame, užsiimame aktyvia fizine veikla, taip pat turime ir tradicinių renginių. Žmonės, turintys negalią, nėra kuo išskirtiniai, tai yra tam tikra visuomenės dalis, kuri buriasi su bendraminčiais kartu“, – teigia ji
„Viena iš priežasčių, kodėl asmenims su negalia svarbu sportuoti, tai, kad jie būtų labiau savarankiški. Fizinis pajėgumas įgalina juos savarankiškai judėti, apsitarnauti, suteikia pasitikėjimo savimi“, – aiškina V.Pokvytytė ir priduria, kad jie yra „jautresnė visuomenė dalis, kuri dėl savo negalios patiria fizinių ir psichologinių sunkumų. Sportas juos išlaisvina, prisideda prie įtraukimo“ į visuomenę.
Pašnekovė pasakoja, kad klubo treniruoklių salėje vyksta bendro fizinio rengimo treniruotės. „Turime vežimėlių krepšinio, tinklinio komandas, lengvosios atletikos sportininkų. Klubas taip pat organizuojamos vežimėlių lenktynės, disko metimai, plaukimo treniruotės. Sportininkai dalyvauja plaukimo varžybose“, – vardija ji.
„Pavasarį klubo nariai išrieda į gatves, t. y. važiuoja dviračiais varytuvais į kokias nors lankytinas vietas. Monciškėse kasmet vyksta aktyvaus laisvalaikio stovykla asmenims su negalia. Vasarą klubo nariai plaukia baidarėmis Lietuvos upėmis“, – pasakoja ji.
„Dar turėjome pasivažinėjimo keturračiais tradiciją. Klubas „Bekelės vilkai“ mūsų narius pavežiodavo pažintiniais, lankytinais takais. Tai viena tokių įdomesnių veiklų. Tiesa, dabar ji kaip ir užmiršta, bet gal mums dar kada pavyks atkurti šią veiklą“, – viliasi V.Pokvytytė.
Autorė: Urtė Jarockė
About the Author
